Posts Tagged ‘ video ’

Plačiau apie Time lapse fotografiją

Genialumas slypi paprastume. Taip, visi puikiai žinome šią iki kaulų smegenų įgrisusią frazę. Galbūt ir slypi, tačiau reikia labai atidžiai nagrinėti kame ir kiek to genialumo glūdi. Visgi, šiame straipsnyje pristatomam Time lapse fotografijos metodui, mano nuomone, banalioji frazė labai tinka – paprasta, bet nuostabu.

Kas tai?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog Time lapse fotografijos – tiesiog pagreitintas video įrašas. Taip nėra. Praeitame savo tinklaraščio įraše nagrinėjau 25-tojo kadro fenomeną ir užsiminiau, kad dauguma vaizdo įrašų yra rodomi 24-30 kadrų per sekundę greičiu. Time lapse fotografijos įrašuose per  sekundę kadrai yra parodomi vos apie 6 kartus. Būtent todėl, demonstruojant šias fotografijas, vaizdai atrodo tarsi pagreitinti. Tačiau, jei kuriant Time lapse nuotraukų ciklus, vaizdo kamera yra nustatoma filmuoti lėtesniu arba greitesniu rėžimu, vis tiek yra užfiksuojami 24k/s, tad didelio pokyčio ir panašumo į Time lapse grožybes nepastebėsite.

Istorijos nuotrupos

Buvo laikai, kai norėdamas grožėtis Time lapse fotografijomis, turėjai pasigaminti visą mašiną. Vėlyvajame 3-iajame dešimtmetyje amerikietis Jhonas Ottas buvo vidurinės mokyklos mokinys ir didelis fotografijos entuziastas. Vaikinas be galo norėjo įamžinti obels žiedo žydėjimą. Tačiau kaip? Johnas žinojo, jog jam kažkokiu būdu reikia nuotraukas užfiksuoti tam tikrame laiko intervale, net tada kai jis miega ar būna mokykloje. Taigi, nuovokusis fotografas laidu sujungė virtuvinį laikrodį, fotoaparatą ir sąvaržėlę(kaip jis šiuos prietaisus sujungė į vieną įrengimą nėra aišku iki šiol). Bet štai, prašom. Mechaniškai nustačius tam tikrus laiko intervalus fotoaparatas užfiksuodavo žiedo kitimą ir galiausiai įamžino jo nuostabų žydėjimą.

Truputis pamąstymų

Taigi, Time lapse – nei įprastinė fotografija, nei tikras vaizdo įrašas. Tiesiog savotiškas hibridas. Bet genialus hibridas. Šio metodo neginčijamas pranašumas yra galimybė žiūrovui stebėti ištisą procesą bei nenutrūkstamą virsmą, kurio kitaip būtų tiesiog neįmanomi pamatyti. Tarkime, per keliolika sekundžių galime išvysti kaip gležnas daigas pavirsta žiedus skleidžiančia gėle, kaip visus 9 mėnesius auga jaunos mamos pilvas, ar tiesiog pasigrožėti paprasčiausiu saulėlydžiu – nuo ryškios raudonos saulės iki visiškų sutemų. Žinoma, kas nors pasakys, jog galima visa tai ir nufilmuoti. Taip, sutinku – kai kuriuos vaizdus tikrai nesunkiai galima įamžinti ir pasitelkus vaizdo kamerą. Bet juk nefilmuosi apvalėjančio būsimos mamos pilvo ištisus 9 mėnesius. Daug paprasčiau kasdien padaryti po nuotrauką ir po 9 mėnesių visus sukauptus kadrus sudėti į kelių minučių filmuką. Net neabejoju, jog rezultatas tikrai nudžiugins.

Pienės gyvenimas. Pražydėjimas ir nužydėjimas.

Žaismingas jaunos porelės 9 mėnesių „projektas“ belaukiant naujagimio.

Time lapse fotografijos metodo patrauklumas, mano manymu, slypi tame, jog  fotoaparatą tereikia įjungti 1-2 sk.(priklausomai nuo norimo užfiksuoti objekto), o nustatę šį intervalą galite užsiimti savais reikalais. Žinoma, visgi reikia reikia atitinkamos fotografavimo įrangos bei nusiteikimo – fotoaparato su laikmačiu ir trikoju. Taipogi, niekada nepamaišys didelis noras ir begalė kantrybės. Pastarosios ypač prireiks vėliau, iš kelių šimtų ar kelių tūkstančių kadrų montuojant vientisą vaizdo medžiagą. Visgi, už tokį monotonišką darbą bus atlyginta: dienos šviesą išvys nepakartojamas(tikrąja to žodžio prasme) fotografijos kūrinys, kurį paviešinus nesunku sulaukti ir milijonų youtube peržiūrų bei pagyrimų(o gal net ir užsidirbti 🙂 ).

Time lapse fotografijai galioja beveik tokios pat fotografijos kompozicijos bei vaizdo medžiagos montavimo taisyklės, tad, kaip jau minėjau, ši metodą galima vadinti foto-video hibridu. Pasitelkiant ganėtinai nedidelius resursus, galima sukurti išskirtinį audiovizualinio meno šedevrą. Tiesiog, kaip ir kiekvienam meno kūriniui, reikia trupučio noro bei geros idėjos.

P. S. Straipsnio pabaigoje norėčiau pasidalinti įspūdingais didžiųjų pasaulio miestų Sankt Peterburgo ir Niujorko Time lapse vaizdais(rekomenduoju žiūrėti HD rėžimu.)

Niujorkas

Sankt Peterburgas

Parengė Rokas Tenys

Plačiau apie mobiliųjų telefonų svarbą visuomenei

Ar kada susimastėte, kaip nedidelis prietaisėlis, kurį šiuo metu pasaulyje turi ir naudoja bent pusė jo gyventojų, pakeitė bendravimo, informacijos perdavimo ir žurnalistikos sritis? Taip, šis prietaisėlis – tai jūsų mobilusis telefonas, be kurio dažnas ir į kiemą neina.

Šiuolaikiniai telefonai vartotojams teikiamomis galimybėmis jau senai peržengė savo tikrąją paskirtį, t. y. leisti susisiekti skambučiais ir teksto žinutėmis. Dabar – tai tikras pramogų ir reikalingiausių prietaisų centras. Dėl daugybės naujai integruotų technologijų (žadintuvas, skaičiuotuvas, kalendorius, radijas, mp3-mp4 muzikos grotuvas, foto ir video kamera, įvairūs žaidimai, interneto prieiga, G3 ryšys, Wi-Fi palaikymas bei daugybė kitų programėlių(nuo teksto rinkimo iki video medžiagos redagavimo). Telefonai tapo nepakeičiama priemone ieškant bei dalinantis informacija ar tiesiog smagiai leidžiant laisvalaikį.

Didysis mobiliųjų telefonų technologinis lūžis įvyko 2000 metais. „Sharp J-SH04“ buvo pirmasis telefonas su integruota vaizdo kamera, o tais pačiais metais „Ericsson“ įmonė pristatė pasauliui mobilųjį telefoną turintį Bluetooth bevielę technologiją, kuri leido duomenimis keistis greičiau ir patogiau. Mobilieji telefonai ėmė kaip niekad sparčiai tobulėti: kiekvienais metais juos gaminančios kompanijos pritaikydavo vis naujus technologinius sprendimus, kurie telefonus darydavo dar universalesnius ir patogesnius naudoti. Galiausiai, šios nenutrūkstamos technologinės evoliucijos dėka, atsirado nauja mobiliųjų telefonų rūšis – SmartPhone, mums pažįstami kaip išmanieji telefonai.

Tačiau kokį poveikį mobiliųjų telefonų tobulėjimas turi individo bei visuomenės gyvenimui? Galime drąsiai teigti – didelį. Atsiradus mobiliajam telefonui pasikeitė daugelio žmonių kasdieniniai įpročiai. Telefonas, turintis interneto ryšį, sutaupo mums daug laiko – svarbiausias naujienas galime peržvelgti savo mobiliojo telefono ekrane laukdami parduotuvės eilėje. Skubiai prireikus informacijos, tereikia įsijungti interneto paieškos sistemą, įvesti paieškos žodžius ir jau turime norimus duomenis. Taip pat, kokia gausybė žmonių savo kasdienines išvykas praskaidrina telefoninėmis ausinėmis beklausydami muzikos, o ilgose kelionėse mobiliųjų ekrane  žiūri filmus, žaidžia ar net skaito elektronines knygas. Nepamirškime, kad ir foto bei video kameros mobiliuosiuose įrenginiuose yra labai svarbios – bet kuriuo momentu galima įamžinti malonias akimirkas, gražius vaizdus ar keistus reiškinius. Būtent ši telefonų galimybė fiksuoti vaizdą pakeitė ne tik paprastų žmonių gyvenimus, bet ir visą žurnalistikos sritį.

Per pastaruosius metus, žmonėms, išvydus neįprastus įvykius, tapo visiškai įprasta išsitraukti telefonus ir pradėti stebimą vaizdą filmuoti ar fotografuoti. Telefonu padarytos nuotraukos bei vaizdo įrašai greitai tapo karštų naujienų šaltiniu.Tad nenuostabu, kad nuo 2006 metų televizijos žinių reportažuose dažnai galime išvysti mėgėjiškus kadrus iš įvairių nelaimingų atsitikimų ar stichinių nelaimių, koncertų ir kitų neeilinių įvykių. Juk atvykus žinių tarnybos komandai, dažnai nebėra galimybės profesionaliai įamžinti svarbiausius įvykius, kadangi jie jau būna pasibaigę. Būtent dėl šios priežasties, žurnalistai renkasi mėgėjiškai užfiksuotą, tačiau autentišką medžiagą. Šios galimybės neliko nepastebėtos ir teisėsaugos institucijų: pastarosios ragina žmones, tapusius nusikaltimo liudininkais, užfiksuoti, t. y. filmuoti ar fotografuoti neleistiną veiklą, ir šiuos vaizdus perduoti pareigūnams. Tokia vaizdinė medžiaga labai palengvinai tyrimus ir tampa svariu įrodymu bylose, taip padėdama greičiau nubausti atsakingus asmenis. Kaip pavyzdį galime prisiminti 2011 metais Londone vykusias riaušes. Dauguma šių neramumų metu įamžintų vaizdų buvo filmuoti mobiliaisiais telefonais ir vėliau įkelti į interneto video portalus (youtube.com svetainėje tokių įrašų – daugybė). Numalšinus riaušes, Londono pareigūnai atidžiai peržiūrėjo bei  išanalizavo šiuos video įrašus ir pagal juos bandė nustatyti nusikaltusiųjų asmenybes. Beje, reikia pridurti, kad dauguma Londono riaušių išpuolių buvo organizuojami tų pačių telefonų ir juose įdiegto interneto ryšio pagalba.

Taigi, sparčiai tobulėjantys mobilieji telefonai pakeitė daugumos iš mūsų gyvenimus. Informacija lengviau prieinama, pramogos pasiekiamos vos kelių mygtukų spustelėjimu, o fiksuojamo vaizdo kokybė naujuose telefonuose net lenkia pigesnių fotoaparatų galimybes.Telieka spėlioti, kokios neišsemiamos mobiliųjų telefonų galimybės ir kokie nenuspėjami techniniai sprendimai dar yra prieš akis.

Parengė Viktoras Jasaitis

Plačiau apie „Apple“ vaizdo redagavimo programas

Kas yra „Apple“?

„ Apple“ – bene pati garsiausia ir pelningiausia kompiuterinės technikos ir programinės įrangos gamintojų korporacija. Dėl šio gamintojo kuriamų iPhone, iPad, iPod iš proto kraustosi visas platusis pasaulis. Minėtuose prietaisuose įdiegta „iOS“ programinė įranga sudaro operacinę sistemą, iš pradžių suprojektuotą iPhone išmaniajam telefonui, o dabar pritaikytą ir kitiems „ Apple“ įrenginiams.

„iMovie“

Pagrindinė „Apple“ video įrašų redagavimo programa yra „iMovie“. Ši programa yra intuityvi, tad nėra didelių naudojimo sunkumų. Yra įdiegtos visos pagrindinės vaizdo redagavimo programų funkcijos:  galima karpyti vaizdo medžiagą, papildyti ją efektais, pridėti trumpą tekstą ar komentarą. Tačiau „iMovie“ turi keletą išskirtinių privalumų, kurie  šia programą daro itin patrauklia vartotojams:  video medžiagai galima pritaikyti garso takelį bei kone iš karto įkelti į populiariausius socialinius tinklalapius, tokius kaip „Youtube“, „ Facebook“ ir „ Twitter“. Video eksploatacijos galimybės taip pat gana plačios. Be to, „iMovie ‘11“ programa siūlo anonsų kūrimo funkciją – tai galimybė savo namų vaizdelį patobulinti kone iki Holivudo lygio filmuko. „Apple“ inžinieriai išsprendė ir virpančių kadrų problemą. Programos vaizdo stabilizavimo funkcija analizuoja, kiek judėjo kamera filmuojant, ir automatiškai sumažina atsiradusį virpėjimą.

„Condition One“

Nepailstantys „iOS“ kūrėjai nuolat atnaujina šią operacinę sistemą ir visai neseniai vartotojams pateikė dar vieną puikių „ Apple“ programinės įrangos papildymą.Pasaulinei publikai buvo pristatyta „Condition One“ –  video peržiūros programa, skirta užtikrinti aukštai video medžiagos kokybei.Šios programos pagrindas – specializuotos filmavimų kamerų sistemos. „Condition One“ palengvina puikios rezoliucijos panoraminio vaizdo fiksavimą, o tuo tarpu žiūrovas turi galimybę pasirinkti jam patogiausią įrašo stebėjimo kampą. Šia  technologija  itin domisi fotožurnalistikos industrija, ketinanti „Condition One“ teikiamus privalumus pritaikyti specifinėse srityse, pavyzdžiui, karo žurnalistikoje.

Būtina paminėti, jog „ Apple“ technikos šedevruose rodomi vaizdo įrašai visuomet atrodo gražiai, net jei jie menkai tekoreguoti.Nieko čia keisto – beveik visi šios kompanijos gaminami prietaisai turi skystųjų kristalų ekranus su LED apšvietimu, garsėja nepriekaištinga spalvų sklaida ir ryškumu bei maksimaliu apžvalgos kampu, todėl vaizdo įrašų, nuotraukų ar filmų kokybė yra itin aukšta.

Šiame trumpame straipsnyje apžvelgėme tik porą iš begalės programų, skirtų vaizdo koregavimui, kurias galima rasti „Apple” internetinėje parduotuvėje. Visgi, kiekviena iš jų, kad ir pati paprasčiausia, leidžia mums tobulinti užfiksuotus vaizdo įrašus, paverčiant juos daug malonesniais akiai.

Parengė Gintautė Pugačiauskaitė

Plačiau apie video komunikaciją internete

Tobulėjančiame pasaulyje keičiasi ne tik aplinka, bet ir mes, mūsų tarpusavio bendravimas. Tarpasmeninės komunikacijos priemonės vis labiau plinta mūsų kasdieniniame gyvenime. Ar kada būtume pagalvoję, jog bendrausime ir matysime žmogų kitame pasaulio krašte net neišėję iš namų? Manau, tikrai ne. Neabejotina, jog visuotinė prieiga prie modernių multimodalinių komunikacijos sistemų turi didžiulį potencialą keisti bei praturtinti socialines sąveikas tarp asmenų. Ir visgi, turbūt ne vienas sutiktumėte, jog bendrauti su žmogumi jį matant yra kur kas lengviau, nei tik girdint jo balsą.

Video konferencijos

Mokslininkų įrodyta, jog bene svarbiausias žmonių sąveikos aspektas yra regimoji komunikacija. Naujosios technologijas suteikia galimybę išvysti asmeninis, su kuriais bendraujame, nesvarbu kokiame pasaulio krašte jie bebūtų. Labiausiai paplitusi tiesioginė vizualinė komunikacija yra video konferencijos. Jų vieta visuomet  būna internetas. Pačios konferencijos yra dviejų rūšių: viešos ir uždaros.Prie viešųjų video konferencijų gali jungtis kiekvienas norintis, o į uždarą konferenciją patekti galima tik esant pakviestam jos šeimininko arba turint specialius prisijungimo duomenis.Pastarąsias ypač mėgsta verslininkai.Šiuolaikinė aukštos kokybės komunikacija ir naujosios technologijos jiems atveria naujas bendradarbiavimo galimybes.Partnerių geografinė gyvenamoji vieta tampa visiškai nebesvarbi. Tai ne tik mažina verslo kelionių bei komandiruočių poreikį, bet ir padeda sutaupyti išties nemažai laiko, kuris verslo pasaulyje yra itin brangus. Tačiau tai ne vieninteliai reikšmingi video konferencijos privalumai.Dažniausiai šie virtualūs susitikimai yra įrašomi, todėl juos peržiūrėti ir analizuoti galima daugybę kartų.Beje, dažniausiai video konferencijose pasireiškia aktyvesnis dalyvavimas ir intensyvesnės diskusijos, nes žmonės jaučiasi saugiau ir drąsiau.

Video pokalbiai

Kita regimosios komunikacijos forma, iš esmės skirta asmeniniam naudojimui, yra video pokalbiai.Jiems reikia visai nedaug: intertinės(web)  kameros bei programos, galinčios sujungti abu pašnekovus, pavyzdžiui, skype arba facebook.Laisvalaikiu bendrauti su draugais ar giminaičiais, dalintis norima informacija ir megzti naujas pažintis dar niekada nebuvo taip paprasta.Norint geriau suprasti, kaip keitėsi mūsų bendravimas iki šių video komunikacijos laikų, siūlau pažiūrėti šį nuotaikingą animacinį filmuką:

Video pranešimai

Tačiau komunikacija vyksta ne tik tarp individų – dabartiniame pasaulyje labai svarbi yra ir masinė komunikacija. Pagrindinį šios komunikacijos formos skirtumą nuo aprašytų video konferencijų bei pokalbių atskleidžia pats jos pavadinimas.Į itin plačias auditorijas orientuota informacija pateikiama trumpais vaizdo pranešimais. Tai gali būti įvairūs trumpametražiai filmukai, animuoti pranešimai ar profesionaliai sukurtos reklamos – visos video priemonės, kurios teikia mums tam tikrą informaciją. Tokią vaizdinę komunikaciją dažniausiai pasitelkia įmonės ar organizacijos, negalinčios tiesiogiai komunikuoti su kiekvienu savo klientu ar vartotoju, todėl ieškančios alternatyvių bendravimo metodų.

Pabaigoje derėtų paminėti, jog nors internetas ir naujosios technologijos atnešė didžiulę naudą ir suteikė pasauliui galimybę siekti  kokybiškesnio bendravimo, be vargo dalintis informacija bei įveikti globalaus susisiekimo  problemas, niekada nereikėtų pamiršti tradicinės komunikacijos.Net ir pati moderniausia internetinė kamera nesugeba perteikti tų subtilių emocijų, kurias galime pastebėti tik bendraudami akis į akį.

Parengė Ieva Meškauskaitė