Posts Tagged ‘ vaizdas ’

Nukrypimas №1: itin skaitmeninės OMOcat iliustracijos

Sveiki, brangūs skaitytojai, beklaidžiojantys po šį kuklų tinklaraštį!

Jau kelias savaites  talpiname čia mūsų  komandos rašytojų sukurtus straipsnius, praėjusius mano vykdomą face-control. Visgi, man, užimančiai ne pačias įdomiausias redaktorės pareigas, taipogi norisi palikti nors menkutį skaitmeninį pėdsaką viešojoje MP4 ir komunikacijos erdvėje. Kadangi mūsų tinklaraštis dedikuotas vaizdo, garso, technologijų bei komunikacinei sintezei, nusprendžiau užveisti kategoriją, sukoncentruotą būtent į pirmuosius du veiksnius.

Kaip, mielieji, jau supratote, ši skiltis skirta akių, ausų ir galbūt kitų juslių(na, ekraną visada galima pačiupinėti…) atgaivai. Malonūs garsiniai/vizualiniai dirgikliai, į kuriuos bus galima paganyti akeles, kai šios nuvargs nuo straipsnių skaitymo ir prašviesinti galvelei, kai toji perdegs nuo minėtų straipsnių analizavimo.

Šioje mini-skiltyje nekritikuosime, nereflektuosime, neieškosime gilios metafizinės ir transcendentinės būties esmės(nebent ji per klaida įsiveltų – tokiu atveju redakcija už straipsnio turinį neatsako), o tiesiog dalinsimės ir mėgausimės.

Pirmajame įraše norėčiau pristatyti iliustratorės iš saulėtosios Kalifornijos, internetinėje erdvėje save personalizuojančios kaip mielą skaitmeninį kačiuką OMOcat, modernia, futuristine ir maloniai akinančia skaitmenine kūryba.

Patogiai įsitaisykite, atsiloškite ir grožėkitės!

Daugiau iliustracijų: http://omocat.tumblr.com/

Parengė Kotryna Jonaitytė

Plačiau apie mobiliųjų telefonų svarbą visuomenei

Ar kada susimastėte, kaip nedidelis prietaisėlis, kurį šiuo metu pasaulyje turi ir naudoja bent pusė jo gyventojų, pakeitė bendravimo, informacijos perdavimo ir žurnalistikos sritis? Taip, šis prietaisėlis – tai jūsų mobilusis telefonas, be kurio dažnas ir į kiemą neina.

Šiuolaikiniai telefonai vartotojams teikiamomis galimybėmis jau senai peržengė savo tikrąją paskirtį, t. y. leisti susisiekti skambučiais ir teksto žinutėmis. Dabar – tai tikras pramogų ir reikalingiausių prietaisų centras. Dėl daugybės naujai integruotų technologijų (žadintuvas, skaičiuotuvas, kalendorius, radijas, mp3-mp4 muzikos grotuvas, foto ir video kamera, įvairūs žaidimai, interneto prieiga, G3 ryšys, Wi-Fi palaikymas bei daugybė kitų programėlių(nuo teksto rinkimo iki video medžiagos redagavimo). Telefonai tapo nepakeičiama priemone ieškant bei dalinantis informacija ar tiesiog smagiai leidžiant laisvalaikį.

Didysis mobiliųjų telefonų technologinis lūžis įvyko 2000 metais. „Sharp J-SH04“ buvo pirmasis telefonas su integruota vaizdo kamera, o tais pačiais metais „Ericsson“ įmonė pristatė pasauliui mobilųjį telefoną turintį Bluetooth bevielę technologiją, kuri leido duomenimis keistis greičiau ir patogiau. Mobilieji telefonai ėmė kaip niekad sparčiai tobulėti: kiekvienais metais juos gaminančios kompanijos pritaikydavo vis naujus technologinius sprendimus, kurie telefonus darydavo dar universalesnius ir patogesnius naudoti. Galiausiai, šios nenutrūkstamos technologinės evoliucijos dėka, atsirado nauja mobiliųjų telefonų rūšis – SmartPhone, mums pažįstami kaip išmanieji telefonai.

Tačiau kokį poveikį mobiliųjų telefonų tobulėjimas turi individo bei visuomenės gyvenimui? Galime drąsiai teigti – didelį. Atsiradus mobiliajam telefonui pasikeitė daugelio žmonių kasdieniniai įpročiai. Telefonas, turintis interneto ryšį, sutaupo mums daug laiko – svarbiausias naujienas galime peržvelgti savo mobiliojo telefono ekrane laukdami parduotuvės eilėje. Skubiai prireikus informacijos, tereikia įsijungti interneto paieškos sistemą, įvesti paieškos žodžius ir jau turime norimus duomenis. Taip pat, kokia gausybė žmonių savo kasdienines išvykas praskaidrina telefoninėmis ausinėmis beklausydami muzikos, o ilgose kelionėse mobiliųjų ekrane  žiūri filmus, žaidžia ar net skaito elektronines knygas. Nepamirškime, kad ir foto bei video kameros mobiliuosiuose įrenginiuose yra labai svarbios – bet kuriuo momentu galima įamžinti malonias akimirkas, gražius vaizdus ar keistus reiškinius. Būtent ši telefonų galimybė fiksuoti vaizdą pakeitė ne tik paprastų žmonių gyvenimus, bet ir visą žurnalistikos sritį.

Per pastaruosius metus, žmonėms, išvydus neįprastus įvykius, tapo visiškai įprasta išsitraukti telefonus ir pradėti stebimą vaizdą filmuoti ar fotografuoti. Telefonu padarytos nuotraukos bei vaizdo įrašai greitai tapo karštų naujienų šaltiniu.Tad nenuostabu, kad nuo 2006 metų televizijos žinių reportažuose dažnai galime išvysti mėgėjiškus kadrus iš įvairių nelaimingų atsitikimų ar stichinių nelaimių, koncertų ir kitų neeilinių įvykių. Juk atvykus žinių tarnybos komandai, dažnai nebėra galimybės profesionaliai įamžinti svarbiausius įvykius, kadangi jie jau būna pasibaigę. Būtent dėl šios priežasties, žurnalistai renkasi mėgėjiškai užfiksuotą, tačiau autentišką medžiagą. Šios galimybės neliko nepastebėtos ir teisėsaugos institucijų: pastarosios ragina žmones, tapusius nusikaltimo liudininkais, užfiksuoti, t. y. filmuoti ar fotografuoti neleistiną veiklą, ir šiuos vaizdus perduoti pareigūnams. Tokia vaizdinė medžiaga labai palengvinai tyrimus ir tampa svariu įrodymu bylose, taip padėdama greičiau nubausti atsakingus asmenis. Kaip pavyzdį galime prisiminti 2011 metais Londone vykusias riaušes. Dauguma šių neramumų metu įamžintų vaizdų buvo filmuoti mobiliaisiais telefonais ir vėliau įkelti į interneto video portalus (youtube.com svetainėje tokių įrašų – daugybė). Numalšinus riaušes, Londono pareigūnai atidžiai peržiūrėjo bei  išanalizavo šiuos video įrašus ir pagal juos bandė nustatyti nusikaltusiųjų asmenybes. Beje, reikia pridurti, kad dauguma Londono riaušių išpuolių buvo organizuojami tų pačių telefonų ir juose įdiegto interneto ryšio pagalba.

Taigi, sparčiai tobulėjantys mobilieji telefonai pakeitė daugumos iš mūsų gyvenimus. Informacija lengviau prieinama, pramogos pasiekiamos vos kelių mygtukų spustelėjimu, o fiksuojamo vaizdo kokybė naujuose telefonuose net lenkia pigesnių fotoaparatų galimybes.Telieka spėlioti, kokios neišsemiamos mobiliųjų telefonų galimybės ir kokie nenuspėjami techniniai sprendimai dar yra prieš akis.

Parengė Viktoras Jasaitis

Plačiau apie „Apple“ vaizdo redagavimo programas

Kas yra „Apple“?

„ Apple“ – bene pati garsiausia ir pelningiausia kompiuterinės technikos ir programinės įrangos gamintojų korporacija. Dėl šio gamintojo kuriamų iPhone, iPad, iPod iš proto kraustosi visas platusis pasaulis. Minėtuose prietaisuose įdiegta „iOS“ programinė įranga sudaro operacinę sistemą, iš pradžių suprojektuotą iPhone išmaniajam telefonui, o dabar pritaikytą ir kitiems „ Apple“ įrenginiams.

„iMovie“

Pagrindinė „Apple“ video įrašų redagavimo programa yra „iMovie“. Ši programa yra intuityvi, tad nėra didelių naudojimo sunkumų. Yra įdiegtos visos pagrindinės vaizdo redagavimo programų funkcijos:  galima karpyti vaizdo medžiagą, papildyti ją efektais, pridėti trumpą tekstą ar komentarą. Tačiau „iMovie“ turi keletą išskirtinių privalumų, kurie  šia programą daro itin patrauklia vartotojams:  video medžiagai galima pritaikyti garso takelį bei kone iš karto įkelti į populiariausius socialinius tinklalapius, tokius kaip „Youtube“, „ Facebook“ ir „ Twitter“. Video eksploatacijos galimybės taip pat gana plačios. Be to, „iMovie ‘11“ programa siūlo anonsų kūrimo funkciją – tai galimybė savo namų vaizdelį patobulinti kone iki Holivudo lygio filmuko. „Apple“ inžinieriai išsprendė ir virpančių kadrų problemą. Programos vaizdo stabilizavimo funkcija analizuoja, kiek judėjo kamera filmuojant, ir automatiškai sumažina atsiradusį virpėjimą.

„Condition One“

Nepailstantys „iOS“ kūrėjai nuolat atnaujina šią operacinę sistemą ir visai neseniai vartotojams pateikė dar vieną puikių „ Apple“ programinės įrangos papildymą.Pasaulinei publikai buvo pristatyta „Condition One“ –  video peržiūros programa, skirta užtikrinti aukštai video medžiagos kokybei.Šios programos pagrindas – specializuotos filmavimų kamerų sistemos. „Condition One“ palengvina puikios rezoliucijos panoraminio vaizdo fiksavimą, o tuo tarpu žiūrovas turi galimybę pasirinkti jam patogiausią įrašo stebėjimo kampą. Šia  technologija  itin domisi fotožurnalistikos industrija, ketinanti „Condition One“ teikiamus privalumus pritaikyti specifinėse srityse, pavyzdžiui, karo žurnalistikoje.

Būtina paminėti, jog „ Apple“ technikos šedevruose rodomi vaizdo įrašai visuomet atrodo gražiai, net jei jie menkai tekoreguoti.Nieko čia keisto – beveik visi šios kompanijos gaminami prietaisai turi skystųjų kristalų ekranus su LED apšvietimu, garsėja nepriekaištinga spalvų sklaida ir ryškumu bei maksimaliu apžvalgos kampu, todėl vaizdo įrašų, nuotraukų ar filmų kokybė yra itin aukšta.

Šiame trumpame straipsnyje apžvelgėme tik porą iš begalės programų, skirtų vaizdo koregavimui, kurias galima rasti „Apple” internetinėje parduotuvėje. Visgi, kiekviena iš jų, kad ir pati paprasčiausia, leidžia mums tobulinti užfiksuotus vaizdo įrašus, paverčiant juos daug malonesniais akiai.

Parengė Gintautė Pugačiauskaitė

Plačiau apie 3D filmus

Filmai yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vieni juos žiūri rečiau, kiti be pastarųjų negali praleisti nė dienos.Ypač didelis dėmesys yra skiriamas  3D filmams.Šio formato filmai žmonėms tapo labai įdomia pramoga, nes tai kažkas kitokio ir neįprasto.Žiūrovas taip įtraukiamas į ekrane matomą vaizdą, jog dažnas patiki, jog tikrai stovi filmavimo aikštelėje.Nors daugeliui atrodo, jog šio tipo filmai yra šiuolaikinių technologijų vaisius, tačiau pasidomėjus galime rasti, jog viskas prasidėjo žymiai anksčiau.Kada atsirado 3D filmai?Ar jie įmanomi be šiuolaikinių technologijų?

3D filmų atsiradimas

Kino pramonė pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Nuo pat pradžių, kuomet filmai tebebuvo gaminami judančių paveikslėlių principu, kūrėjai ieškojo būdų kaip vaizdą parodyti trimatėje erdvėje.Mūsų dienomis ši idėja tapo įgyvendinama – atsirado 3D stereoskopija.Filmai transliuojami į du atskirus ekranus, o žiūrovų akys, matydamos tokio tipo transliaciją, sujungia šiuos du atskirus vaizdus.Būtent tai ir sudaro trimačio vaizdo iliuziją.

Vienas pirmųjų 3D filmų buvo „L’arrivée du train“.Broliai Lumiere minėtame vaizdo įraše pademonstravo traukinio atvykimą į stotį, įgarsinimui panaudodami tikrąjį šios transporto priemonės skleidžiamą garsą. Atrodo, kad filmo kokybė ir tikroviškumas buvo išties puikūs – salėje susirinkusi publika išvydusi rodomą vaizdą taip išsigando, jog puolė slėptis, bijodama pakliūti po neva artėjančiu traukiniu.1950 metais atsirado specialiai 3D filmams pritaikyti akiniai, angliškai vadinami “anaglyph”, kurie trijų dimensijų vaizdą sukuria sujungdami porą atskirų nuotraukų.Nors stereoskopiniai 3D filmai dažniausiai spausdinami ant raudonų ir mėlynų (angl. cyan) filmo ričių, patys filmai išliko nespalvoti.Tik po kelių dešimtmečių, 1952 metais, įvyko lemtingas lūžis – buvo išleistas pirmasis spalvotas 3D filmas, pavadinimu „Bwana Devil“. Filmo gaminimo metu pritaikytas Miltono Gunzberg’o natūralaus matymo (angl. Natural Vision) procesas.Beje, „Bwana Devil“ taip pat padėjo išpopuliarėti Edwin Land’o poliarizuojančius (angl. polaroid) filtrus.Šie filtrai tapo kokybės standartu daugumai ano laikotarpio 3D filmų.

3D technologijų tobulėjimas

Trimatis kinas patyrė itin reikšmingas permainas 8-ajame dešimtmetyje, kai „IMAX“ tapo viena pagrindinių 3D filmų leidėjų.Šios kompanijos produkcija pasižymėjo griežtu, beveik matematiniu, trijų dimensijų vaizdo projektavimu.Varginančiomis pastangomis užtikrinusi filmų ričių sinchronizaciją, „IMAX“ savo žiūrovus tikino nebepatirsiant akių bei galvos skausmų ir nuovargio, su kuriais nuo seno buvo siejami trimačiai filmai.„IMAX 3D“ – taip buvo pavadinti filmai, vartotojams siūlę tikrovišku vaizdu mėgautis plačiuose ekranuose ir žadėję geresnę kokybę nei pigesni, ankstesnes technologijas tebenaudojantys 3D filmai.

1986 metų „Expo“ renginyje Vankuveryje pademonstruotas filmas „Transitions“ tapo pirmąja kino juosta, kurioje trimatis efektas buvo sukurtas remiantis poliarizuojančių lęšių technologija, o ne įprastiniais „anaglyph“ akiniais.Specialiųjų lęšių dėka, žiūrovą pasiekiančio vaizdo srauto spinduliai laužiami per akinius, tačiau kadangi lęšiai vaizdą poliarizuoja skirtingai, šis kiekvieną akį pasiekia kiek pakitęs. Smegenims priimant šiuos du vienodus, bet kartu ir unikalius vizualinio srauto duomenis, jie sujungiami į vieną trimatį vaizdą.Vienas svarbiausių poliarizuojančių lęšių privalumų yra galimybė daugybei žiūrovų iš skirtingų matymo pozicijų stebėti filmą vienu metu ir visiems mėgautis tokia pat puikia vaizdo kokybe.

3D filmų ateitis

Dabartiniai trimačių technologijų inžinieriai tikrai nestovi vietoje ir toliau uoliai jas tobulina.Šiuo metu itin didelis dėmesys yra skiriamas autostereoskopinių ekranų plėtrai.Kaip ir stereoskopiniuose ekranuose, autostereoskopiniuose rodomi du vaizdai, kurie sujungiami į vieną, sukuriant trijų dimensijų vaizdo įspūdį, tačiau autostereoskopiniams ekranams visiškai nereikalingi “anaglyph” akiniai.Naudojant lęšių nereikalaujantį ekraną, naujojo dizaino ekranai sukuria kintantį vaizdą, priklausomai nuo to, kokiu kampu asmuo stebi vaizdą.Būtent dėl stebinčiojo galvos judėjimo, skirtingas vaizdas pasiekia kiekvieną akį – šis principas tikrai panašus į stereoskopinį efektą.

J.Camerono „Avatar“ sėkmė(filmas uždirbo beveik 3 milijardus JAV dolerių) ne tik dar labiau paspartino  3D filmų kūrimą, bet ir paskatino trimačių technologijų diegimą televizorių, kompiuterinių žaidimų bei mobiliųjų prietaisų rinkose.Jau dabar galima įsigyti 3D funkciją palaikančius HD televizorius, kurie, mano manymu, netolimoje ateityje kino teatrus paliks be potencialių klientų.Trijų dimensijų vaizdo malonumą bus galima patirti ne tik filmų metu, bet ir stebint kitą televizijos rodomą medžiagą.Štai jau dabar Pietų Korėjoje yra transliuojamas trimatis televizijos kanalas „Sky 3D“.Telieka tik laukti ir tikėtis, jog neilgai trukus tokios naujovės atsiras ir Lietuvos televizijoje.

Parengė Paulius Varnas