Posts Tagged ‘ televizija ’

Plačiau apie naująją Apple TV versiją

Praėjusių  metų rudens pabaigoje Lietuvoje pasirodė su nekantrumu lauktas  „Apple“ firmos produktas – naujausia Apple TV versija. Nors šis „Apple“ išradimas tikrai nėra naujiena plačiajame pasaulyje, mūsų šalyje jo pasirodymas užtruko, kadangi tik visai neseniai Lietuvoje oficialią veiklą pradėjo internetinė muzikos ir filmų parduotuvė  „iTunes music store“. Kompanijos viceprezidentas Philip’as Schiller’is gana vaizdžiai apibūdino naujausiąjį kompanijos kūrinį: „Apple TV – tai lyg interneto amžiaus DVD grotuvas, leidžiantis lengvai ir smagiai žiūrėti Jūsų asmeninį  iTunes bibliotekos turinį per plačiaekranį televizorių.“ Taigi, pažvelkime atidžiau, ką iš tiesų vartotojams siūlo Apple TV.

Vartotojų vilionės

Lietuvoje pristatytas naujasis Apple TV modelis menkai tesiskiria nuo ankstesnių versijų. Net neabejoju, jog iš pirmo žvilgsnio šis įrenginys Jums nepaliktų stipraus įspūdžio:  tai tokia pati maža, juoda dėžutė(na žinoma, su išgraviruotu „Apple“ logotipu), kuri prijungiama prie televizoriaus. Visgi, šis produktas turi daug glaudesnes sąsajas su  iCloud ir iTunes serveriais nei ankstesnės versijos. Įdiegta filmų peržiūros programa suteikia galimybę greitai prieigai bei  efektyviai naujausių filmų paieškai. Beje, Apple TV savo vartotojams siūlo pačius „karščiausius“ kino kūrinius – geidžiamiausius filmus neretai  galima atsisiųsti jau tą pačią dieną, kai pastarieji pardavimui pateikiami DVD formatu. Neapsisprendžiantiems, ką žiūrėti šįvakar – šiurpulingą siaubo filmą ar kvatoti verčiančią komediją, išsirinkti galbūt padės kitų vartotojų komentarai, trumpa filmo pristatomoji versija(angl.trailer)  ar žiūrovų įvertinimai – visas šias apžvalgas siūlo Apple TV. O štai serialų ar pokalbių laidų mėgėjai, užsisakę trokštamas transliacijas, galės džiūgauti  išsilaisvinę ne tik nuo nepatogaus televizijos  grafiko, bet ir nuo įkyrių reklamų. Apple TV kūrybinė komanda parengė ir kelis privalumus išskirtinai sporto aistruoliams. Sporto entuziastai gali užsiprenumeruoti dominančių varžybų transliacijas – speciali funkcija leidžia jiems varžybas stebėti tiesiogiai ir suteikia prieigą prie jau įvykusių sporto transliacijų archyvo. Taipogi, šie prenumeratoriai gali peržvelgti varžybų tvarkaraščių ir rezultatus. Beje, „Apple“ pasirūpino netgi savo paslaugų apmokėjimu – klientai už kompanijos paslaugas atsiskaityti galės pasinaudodami tuo pačia Apple TV sistema.

Techninės subtilybės

Pradėkime nuo to, kad Apple TV įrenginys –  tikrai kompaktiškas ir lengvas. Šį prietaisą nesunku pasiimti su savimi kur tik panorėjus. Jis naudoja bevielį tinklą ir gali priimti duomenis iš kelių kompiuterių vienu metu. Taipogi, Apple TV įdiegtas A4 procesorius, kuris užtikrina spartų, sklandų, tylų darbą bei mažas elektros sąnaudas. Prietaiso valdymas irgi yra paprastas: Apple TV turi vieną vienintelį, paprastą nuotolinio valdymo pultelį(neveltui Steve’as Jobs’as džiaugėsi, jog pagaliau bus galima atsikratyti „visų tų pultelių“!). Tiesa, įdiegus specialią programą, Apple TV galima valdyti ir pasitelkus „iPod touch“, „iPad“ ar „iPhone“. Nieko keisto – kaip ir visi „Apple“ kompanijos kūriniai, Apple TV palaiko ryšio transliavimą su minėtais kompanijos sukurtais prietaisais, kuris ne tik leidžia vartotojo įrašus bei nuotraukas lengvai perkelti į televizoriaus ekraną, bet suteikia galimybę demonstruoti vaizdo įrašus iš pasirinktų aplikacijų. Bene reikšmingiausias patobulinimas naujausiame Apple TV įrenginyje yra vartotojo sąsajos įtaisas, leidžiantis greitai ir lengvai surasti ir peržiūrėti bet kurį skaitmeninį įrašą iš visos Jūsų iTunes kolekcijos.

Šias bei dar daugybę kitų  funkcijų siūlo naujausia Apple TV versija, kuria pagaliau galime džiaugtis ir Lietuvoje. Televizorius, anksčiau tegalėjęs transliuoti įprastinius kanalus, tampa daugiafunkciniu įrenginiu –  atsiranda prieiga prie  interneto bei kitų Apple kompanijos prietaisų.

Parengė Gintautė Pugačiauskaitė

Reklama

Plačiau apie televizijos poveikį žmogaus sąmonei

Televizijos žiūrėjimas yra populiari laisvalaikio praleidimo ar informacijos gavimo priemonė jau ne vieną dešimtmetį. Net ir dabar, ypač išpopuliarėjus internetui, ji vis dar užima nemažą dalį žmonių gyvenimuose. Tačiau šis, atrodytų, nekaltas užsiėmimas turi savų minusų ir pavojų. Posakis, jog televizija „pūdo“ žmogaus smegenis, turi nemažai rimtais psichologiniais tyrimais pagrįstų įrodymų.

Žala kritiniam mąstymui

Herberto Krugmano atliktas tyrimas atskleidė, jog televizijos žiūrėjimo metu susilpnėja kairiosios smegenų pusės veikla, o pažintinių funkcijų veiklą perima dešinioji pusė. Tačiau dešinioji pusė, kuri yra atsakinga už fantaziją, emocijas ir neracionalią veiklą, nesugeba kritiškai vertinti gaunamos informacijos.

Skirtingai nuo kairiosios pusės, dešinioji smegenų pusė neanalizuoja ir neorganizuoja gaunamos informacijos. Ji informaciją apdoroja abstrakčiai, todėl žmogus, žiūrėdamas televiziją, į matomus vaizdus labiau linkęs reaguoti emociškai nei racionaliai ir apgalvotai. Taigi, žiūrėjimo metu suvokiama informacija retai būna tiksli ir vertinga žinių įgijimo prasme.

Šias išvadas puikiai iliustravo Jacob Jacoby tyrimas, kurio metu 2.700 žmonių buvo rodytos reklamos ir nesudėtingi video klipai. Net 90 procentų tiriamųjų klaidingai suprato tai, ką prieš kelias minutes matė televizijos ekrane. Nors nėra tiksliai žinoma, kokios priežastys sukelia tokį kairiosios smegenų pusės atsisakymą tinkamai veikti žiūrint televiziją, tačiau manoma, jog ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėtų neigiamų pasekmių kritiniam bei racionaliam aplinkos suvokimui.

Smegenų veiklos sumažėjimas

 Dažnas žmogus žiūrėdamas televizorių užmiega ne tik dėl nuobodulio ar nuovargio. Tam gali būti ir rimtesnė bei kiek pavojingesnė priežastis. Septinto dešimtmečio pabaigoje ir aštunto pradžioje buvo atlikti penki eksperimentai, tiriantys televizijos poveikį žiūrovo smegenims. Keturi iš jų atskleidė, jog monitorių ar televizorių skleidžiama ryški mirganti šviesa paveikia smegenis panašiai kaip transas ar meditacija. Net jei labai atidžiai sekamas filmo siužetas, neurologiniu požiūriu smegenų veikla nedaug skiriasi nuo miegojimo ar gilaus atsipalaidavimo. Per labai trumpą televizoriaus žiūrėjimo laiką smegenyse žymiai sumažėja alfa bangų aktyvumas. Tai ne tik migdo, tačiau ir lemia pernelyg aukštą gaunamos informacijos sugėrimo lygį, bei negebėjimą jos filtruoti. Be filtruojančio barjero informacija patenka tiesiai į pasąmonę, kur, mums nesuvokiant, veikia jau egzistuojančią informaciją ar žinias. Nesunku suprasti, jog tai labai naudinga reklamų kūrėjams ar suinteresuotiems skleisti slaptas pasąmonines žinutes.

Deja, nors ir naudojant tokias modernias priemones kaip elektroencefalografija, kuri plačiai taikoma bandant atsakyti į klausimą kaip reklamas padaryti paveikesnėmis, naujesnių viešai skelbiamų tyrimų apie televizijos poveikį smegenų bangų aktyvumui nėra. Todėl nėra tiksliai žinoma kokį poveikį smegenims turi naujieji LCD monitoriai, tačiau dėl mažesnio šviesos mirgėjimo, pastarieji turėtų sumažinti ar net panaikinti šį poveikį.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo pavojus

Televizija neabejotinai silpniau ar smarkiau veikia kiekvieną, bet atrodo, kad greičiausiai ir rimčiausiai paveikiami yra jauniausieji žiūrovai. Dėl pernelyg ilgo televizijos žiūrėjimo vaikai ateityje gali turėti problemų susikaupiant, atliekant nuobodžias užduotis ar tvardant emocijas. 2007 metais buvo paskelbti išsamaus tyrimo rezultatai apie ryšį tarp televizijos ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimo, kylančio vaikams. Naujosios Zelandijos Dunedino mieste buvo ištirta 1.037 vaikų, kurių amžius svyravo nuo 5 iki 11 metų. Vaikai, žiūrėję televiziją daugiau nei 2 valandas per parą, rodė didesnį nei vidutinį polinkį į dėmesio ir aktyvumo sutrikimus. Ypač ryškūs simptomai pasireiškė tiriamiesiems, televiziją žiūrėjusiems daugiau nei 3 valandas per parą.

Minėto tyrimo rezultatus dar kartą patvirtino 2004 metais Sietlo vaikų ligoninėje ir regioniniame medicinos centre atlikti tyrimai. Jų metu taip pat buvo gauti panašūs rezultatai. Nustatyta, jog 1-3 metų amžiaus vaikai, praleisdavę daug laiko prie televizoriaus, yra dešimčia procentu labiau linkę rodyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus sulaukę 7 metų. Manoma, kad toks televizijos poveikis kyla dėl šiuolaikinės filmų ir klipų redagavimo manieros. Palyginti su senesniais filmais, scenų kaita yra daug dažnesnė ir greitesnė, siužetai vystomi daug intensyviau. Taip pat televizija atitraukia vaikus nuo skaitymo, piešimo ir panašios veiklos, kuri turėtų ugdyti kantrybę bei gebėjimą susikaupti.

Nepaisant televizijos teikiamų pramogų bei naudos, reikia atsižvelgti ir į galimą žalą, kuri gali kelti itin rimtus pavojus žmogaus protui ir sveikatai. Ypatingai svarbu šį rizikos faktorių įvertinti prieš leidžiant mažiesiems patogiai įsitaisyti priešais žydrąjį ekraną.

Parengė Tomas Asminavičius

Plačiau apie 25-ąjį kadrą

Turbūt daugelis yra girdėję apie paslaptingąjį 25-tą kadrą ir jo psichologinį poveikį žmogaus pasąmonei. Ar tikrai toks verbavimo metodas egzistuoja, o gal tai tiesiog dar vienas būdas įbauginti lengvatikius?

Trumpa istorija

Pirmą kartą šis hipnozės būdas pradėtas naudoti 5-ame dešimtmetyje, Amerikoje. 1957 metais socialinės psichologijos specialistas Džeimsas Veikeris atliko eksperimentą panaudodamas 25-ojo kadro įtaigos metodą.  Viename Naujojo Džersio kino teatre vykusio seanso metu, šis mokslininkas sumontavo papildomą projektorių, kuris vietoj 24 kadrų per sekundę rodė 25. Kas 5 sekundes 1/3000 sekundės dalį buvo rodomi kadrai su užrašais „Coca Cola“ ir „Valgykite spragėsius“. Po seanso „Coca cola“ pardavimai išaugo 18 proc., o spragėsių – net 50 proc., nors patys žiūrovai teigė, jog filmo peržiūros metu jokių užrašų nepastebėjo. Po šio eksperimento kilo didelė nepasitenkinimo audra. Džeimso Veikerio buvo prašoma pateikti autentiškus tyrimo įrodymus. Remiamas prie sienos mokslininkas prisipažino, kad suklastojo tyrimo rezultatus, tačiau visuomenė vis tiek nenustojo tikėjusi 25-to kadro poveikiu pasąmonei. Galiausiai Federalinė Komunikacijos Komisija uždraudė video medžiagoje vartoti 25-to kadro hipnozės metodą, plačiau netyrinėdama, ar jis išties yra veiksmingas.

Ar veikia mus 25-asis kadras?

Mokslininkai nustatė, jog žmogus mato ištisą vaizdą be mirgėjimų, jei parodomi ne mažiau nei 24 kadrai. Dažniausiai šio skaičiaus visiškai pakanka. Tačiau yra žmonių, kurių regos inercija skiriasi ir jie mato mirgėjimą ir 24 kadruose per sekundę. Juk žmogaus rega greičiau pripranta prie šviesos nei prie tamsos. Štai todėl, esant menkam mirgėjimui(tarkim, 25-am kadrui), žmogus to nepastebi, nes akis nespėja prisitaikyti prie tamsos ir šviesos pokyčių.Būtent dėl šios paprastos priežastis, eilinis žiūrovas nė neįtaria, trumpą sekundės dalį ekrane stebintis papildomą informaciją.

Yra dvi teorijos susijusios su informacijos įsisavinimu. Viena iš jų, sąmonės teorija, teigia, kad mes nematome 25-to kadro, todėl jis mums jokios įtakos nedaro, o antroji, pasąmonės teorija, tvirtina, kad 25-tas kadras palieka ryškų pėdsaką mūsų pasąmonėje, nors mes to tiesiogiai nesuvokiame. Visgi,  specialistai sutartinai teigia, kad nėra reikalo tikėti, jog 25-tas kadras gali turėti ypatingos hipnotinės galios, vien todėl, kad mūsų smegenys nespėja pateikiamos informacijos tinkamai apdoroti. Nepaisant raminančių specialistų išvadų, tenka pripažinti, jog žmogaus pasąmonė nėra iki galo ištirta, taigi visiškai atmesti šitos teorijos irgi negalima.

Rusų mokslininkai teigia, kad 25-ojo kadro poveikis žmogaus pasąmonei  yra per daug pervertintas. Daug didesnė problema yra neigiama visuomenės savitaiga: žmonės įsitikinę, kad jų mintis bei valią bet kurią akimirką gali paveikti,  ir to paniškai bijo. Galbūt tikrai, šis metodas baugina tik lengvatikius bei technologijomis nesidominčius asmenis? Juk dauguma žmonių nė neįsivaizduoja, kaip kuriami kino filmai bei kaip vyksta televizijos transliacijos. Beje, beveik trys ketvirtadaliai žmonijos turi konformistinę(t. y. sutampančią su didžiosios daugumos nuomonę) mąstyseną.Visai realu, kad ir visuotinė paslaptingojo 25-ojo kadro baimė tėra klaidingas masinis įsitikinimas.

P. S. Džordžas Bušas naudojo 25-kadro efektą reklamoje savo rinkiminės kampanijos metu. Šiame vaizdo klipe demokratai buvo prilyginami biurokratams, o 25-kadre naudotas žodis „Žiurkės“.

Parengė Rokas Tenys

Plačiau apie 3D filmus

Filmai yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vieni juos žiūri rečiau, kiti be pastarųjų negali praleisti nė dienos.Ypač didelis dėmesys yra skiriamas  3D filmams.Šio formato filmai žmonėms tapo labai įdomia pramoga, nes tai kažkas kitokio ir neįprasto.Žiūrovas taip įtraukiamas į ekrane matomą vaizdą, jog dažnas patiki, jog tikrai stovi filmavimo aikštelėje.Nors daugeliui atrodo, jog šio tipo filmai yra šiuolaikinių technologijų vaisius, tačiau pasidomėjus galime rasti, jog viskas prasidėjo žymiai anksčiau.Kada atsirado 3D filmai?Ar jie įmanomi be šiuolaikinių technologijų?

3D filmų atsiradimas

Kino pramonė pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Nuo pat pradžių, kuomet filmai tebebuvo gaminami judančių paveikslėlių principu, kūrėjai ieškojo būdų kaip vaizdą parodyti trimatėje erdvėje.Mūsų dienomis ši idėja tapo įgyvendinama – atsirado 3D stereoskopija.Filmai transliuojami į du atskirus ekranus, o žiūrovų akys, matydamos tokio tipo transliaciją, sujungia šiuos du atskirus vaizdus.Būtent tai ir sudaro trimačio vaizdo iliuziją.

Vienas pirmųjų 3D filmų buvo „L’arrivée du train“.Broliai Lumiere minėtame vaizdo įraše pademonstravo traukinio atvykimą į stotį, įgarsinimui panaudodami tikrąjį šios transporto priemonės skleidžiamą garsą. Atrodo, kad filmo kokybė ir tikroviškumas buvo išties puikūs – salėje susirinkusi publika išvydusi rodomą vaizdą taip išsigando, jog puolė slėptis, bijodama pakliūti po neva artėjančiu traukiniu.1950 metais atsirado specialiai 3D filmams pritaikyti akiniai, angliškai vadinami “anaglyph“, kurie trijų dimensijų vaizdą sukuria sujungdami porą atskirų nuotraukų.Nors stereoskopiniai 3D filmai dažniausiai spausdinami ant raudonų ir mėlynų (angl. cyan) filmo ričių, patys filmai išliko nespalvoti.Tik po kelių dešimtmečių, 1952 metais, įvyko lemtingas lūžis – buvo išleistas pirmasis spalvotas 3D filmas, pavadinimu „Bwana Devil“. Filmo gaminimo metu pritaikytas Miltono Gunzberg’o natūralaus matymo (angl. Natural Vision) procesas.Beje, „Bwana Devil“ taip pat padėjo išpopuliarėti Edwin Land’o poliarizuojančius (angl. polaroid) filtrus.Šie filtrai tapo kokybės standartu daugumai ano laikotarpio 3D filmų.

3D technologijų tobulėjimas

Trimatis kinas patyrė itin reikšmingas permainas 8-ajame dešimtmetyje, kai „IMAX“ tapo viena pagrindinių 3D filmų leidėjų.Šios kompanijos produkcija pasižymėjo griežtu, beveik matematiniu, trijų dimensijų vaizdo projektavimu.Varginančiomis pastangomis užtikrinusi filmų ričių sinchronizaciją, „IMAX“ savo žiūrovus tikino nebepatirsiant akių bei galvos skausmų ir nuovargio, su kuriais nuo seno buvo siejami trimačiai filmai.„IMAX 3D“ – taip buvo pavadinti filmai, vartotojams siūlę tikrovišku vaizdu mėgautis plačiuose ekranuose ir žadėję geresnę kokybę nei pigesni, ankstesnes technologijas tebenaudojantys 3D filmai.

1986 metų „Expo“ renginyje Vankuveryje pademonstruotas filmas „Transitions“ tapo pirmąja kino juosta, kurioje trimatis efektas buvo sukurtas remiantis poliarizuojančių lęšių technologija, o ne įprastiniais „anaglyph“ akiniais.Specialiųjų lęšių dėka, žiūrovą pasiekiančio vaizdo srauto spinduliai laužiami per akinius, tačiau kadangi lęšiai vaizdą poliarizuoja skirtingai, šis kiekvieną akį pasiekia kiek pakitęs. Smegenims priimant šiuos du vienodus, bet kartu ir unikalius vizualinio srauto duomenis, jie sujungiami į vieną trimatį vaizdą.Vienas svarbiausių poliarizuojančių lęšių privalumų yra galimybė daugybei žiūrovų iš skirtingų matymo pozicijų stebėti filmą vienu metu ir visiems mėgautis tokia pat puikia vaizdo kokybe.

3D filmų ateitis

Dabartiniai trimačių technologijų inžinieriai tikrai nestovi vietoje ir toliau uoliai jas tobulina.Šiuo metu itin didelis dėmesys yra skiriamas autostereoskopinių ekranų plėtrai.Kaip ir stereoskopiniuose ekranuose, autostereoskopiniuose rodomi du vaizdai, kurie sujungiami į vieną, sukuriant trijų dimensijų vaizdo įspūdį, tačiau autostereoskopiniams ekranams visiškai nereikalingi “anaglyph“ akiniai.Naudojant lęšių nereikalaujantį ekraną, naujojo dizaino ekranai sukuria kintantį vaizdą, priklausomai nuo to, kokiu kampu asmuo stebi vaizdą.Būtent dėl stebinčiojo galvos judėjimo, skirtingas vaizdas pasiekia kiekvieną akį – šis principas tikrai panašus į stereoskopinį efektą.

J.Camerono „Avatar“ sėkmė(filmas uždirbo beveik 3 milijardus JAV dolerių) ne tik dar labiau paspartino  3D filmų kūrimą, bet ir paskatino trimačių technologijų diegimą televizorių, kompiuterinių žaidimų bei mobiliųjų prietaisų rinkose.Jau dabar galima įsigyti 3D funkciją palaikančius HD televizorius, kurie, mano manymu, netolimoje ateityje kino teatrus paliks be potencialių klientų.Trijų dimensijų vaizdo malonumą bus galima patirti ne tik filmų metu, bet ir stebint kitą televizijos rodomą medžiagą.Štai jau dabar Pietų Korėjoje yra transliuojamas trimatis televizijos kanalas „Sky 3D“.Telieka tik laukti ir tikėtis, jog neilgai trukus tokios naujovės atsiras ir Lietuvos televizijoje.

Parengė Paulius Varnas

Sveiki atvykę!

Redaktorė: Kotryna Jonaitytė

Sekretorė: Ugnė Veličkaitė

Komentatorė: Agnė Sinkevičiūtė

Kūrybinė komanda:

Gediminas Urbonas

Gintautė Pugačiauskaitė

Ieva Meškauskaitė

Inga Bartuševičiūtė

Laura Mickūnaitė

Mindaugas Laurinaitis

Paulius Varnas

Rokas Tenys

Simona Motuzaitė

Skaistė Kalininaitė

Viktoras Jasaitis

Tomas Asminavičius