Posts Tagged ‘ technika ’

Plačiau apie prietaisų valdymą mintimis

Norėčiau pratęsti savo pasvarstymus, apie tai, kur link einame mus veda technologijos ir kaip jos keičia ar pakeis mūsų gyvenimą. Šį kartą norėčiau panagrinėti galimybę mintimis valdyti technologijas. Ši tema gali pasirodyti kaip labai tolimos ateities vizijos. Tačiau dar prieš pora savaičių IMB kompanijos atstovai paskelbė, kad po penkerių metų mintimis valdomi telefonai taps mūsų kasdienybe. Ši kompanija teigia, kad jau dabar yra testuojami ir eksperimentų metu puikius rezultatus rodo telefonai, galintys Jums 5sakius mintimis surinkti norimą numerį ar  žinutę.

Plačiau apie tai laidai „Info Diena“ sakė IBM atstovė Lietuvoje Jurga Buividienė : „Iš tiesų tas minčių skaitymas atrodo utopinis. Tačiau tai yra tam tikrų smegenų sričių suaktyvėjimas ir tai yra tiesiog elektriniai impulsai. Šiuolaikinės technologijos geba pagauti ir suprasti tuos impulsus. Jau dabar yra daromi bandymai, kai į automobilius integruojamos saugumo sistemos ir viena iš tokių bandomų saugumo sistemų yra tai, kad kompiuteris skaito žmogaus išgąstį ir paspaudžia stabdžio pedalą greičiau negu žmogus pats spėja perkelti koją ant stabdžio pedalo. Prognozuojama, kad tokios technologijos reaguos į sudėtingesnes mintis, ir, pavyzdžiui, mes galėsime paskambinti savo draugui vien pagalvoję, kad norime jam paskambinti.“

Kam tikrai įdomu, kokiu būdu technologijos sugeba jausti mintis, paieškokite literatūros, jos tikrai daug ir šis procesas nėra sunkiai suprantamas. Tačiau aš norėčiau visus trumpai supažindinti su tuo, kas jau yra pasiekta šioje srityje ir pristatyti pora įdomių, sėkmingai įgyvendintų projektų.

Mintimis valdoma riedlentė

„Chaotic Moon Labs“ inžinieriai, sukūrė elektrinę riedlentę, kuri valdoma mintimis ir važiuoja be jokių problemų. Ši riedlentė valdoma dar 2008 metais sukurtu neurošalmu, kuris analizuoja smegenų elektromagnetinius impulsus ir taip atskiria komandas, kurias vykdo riedlentės variklis. O komandos labai paprastos: greičiau, lėčiau, stot. Riedlentės maksimalus greitis 50 km/h. Kaip visa tai atrodo ir veikia, pažiūrėkite šiame kūrėjų pristatomajame filmuke:

Mintimis valdomas automobilis

Vokiečių kompanija „Autonomos labs“ žengė dar įspūdingesnį žingsnį ir sukūrė mintimis valdomą automobilį. Šiam projektui buvo panaudotas tas pats „Emotive EPOC“ neurošalmas, kurio pagalba buvo valdomas patobulintas automobilis.  Šis projektas sudėtingesnis tuo, kad atsiranda naujos komandos, tai posūkiai į šonus. Kad vairuotojas galėtų saugiai išriedėti su automobiliu į gatvę, jam teko iš pradžių pasitreniruoti su kompiuterine programa, kol perpras valdymą mintimis. Nors valdymas mintimis ir apsiribojo mašinos judėjimo komandomis, bet to tikrai užtenka įrodant, kad jau ir šiai dienai, minčių skaitymas nėra tokia jau tolima ateitis. Tačiau visada geriau tai pamatyti ir savo akimis.

Valdykite žaidimus mintimis

Kaip tikriausiai pastebėjote, abu šie projektai įgyvendinti naudojant „Emotive EPOC“ neurošalmą. Šį šalmą galima nusipirkti už 750 dolerių iš gamintojų svetainės. Jį jūs gausite su visais reikalingais priedais, programine įranga ir instrukcijomis. Tačiau kur jį panaudot? O kur tik sugalvosite. Nebūtina dairytis mašinos valdomos mintimis, gali užtekti ir sureguliuoti šį prietaisą taip, kad Jums daugiau niekada nereikės naudoti kompiuterio pelės – ją galėsite valdyti mintimis. Taip pat galima nesunkiai sureguliuoti žaidimų parametrus ir jau dabar pajusti, ką reiškia valdyti automobilį mintimis, nenaudojant jokių vairų ar žaidimų pultelių.

Taigi, jeigu jau šiandien iš pirmo žvilgsnio atrodančios utopiškos valdymo mintimis idėjos gali būti prieinamos eiliniam žmogui ir naudojamos kai kuriuose namų veiklose. Tad ar sunku patikėti, kad taip sparčiai vystantis technologijoms  IMB kompanijos žodžiai išsipildys ir savo telefonus taip pat valdysime mintimis?

Parengė Viktoras Jasaitis

Reklama

Technologinė dvikova: Apple prieš Android

Sakykite atvirai: kuris iš Jūsų dar nesate girdėję apie fenomenalią Apple prekinio ženklo sėkmę? Ilgą laiką (tiesą pasakius, nuo pat įkūrimo) kompanija be didelio vargo užėmė lyderių pozicijas ir jas nesunkiai apsaugojo nuo bet kokios konkurentų invazijos. Visgi, pastaraisiais mėnesiais Apple pardavimai ėmė akivaizdžiai smukti. Analitikai pagrindinę šio reiškinio priežastį įvardino kaip kompanijos lyderio Stevo Jobso mirtį, tačiau sklando ir kiek kiti gandai – Apple sisteminė įranga pagaliau sulaukė stipraus varžovo! Kaip niekada rimtą grėsmę ėmė kelti „ Nokia“, „ Samsung“, „HTC“ kompanijos, savo gaminamuose išmaniuosiuose telefonuose pritaikę „Android“ platformą.

Android puola!

Būtent „Android“ sistema tapo pačiu aršiausiu „ Apple“ priešininku. Dabar ši platforma teisėtai priklauso„Google“ kompanijai, kuri pastarąją nusipirko 2005 metais. Trumpai tariant, „Android“ – tai „Linux“ operacinė sistema skirta išmaniesiems telefonams bei planšetiniams kompiuteriams. Nuo 2010 metų statistiniai duomenys rodo staigų šios operacinės sistemos paklausos rodiklių kylimą: 2009 metais pardavimai tesiekė tik 2,8%, 2010 metais paklausa rinkoje šoktelėjo iki 33 procentų, o 2011 metais buvo pasiekti net 52%! O štai „ Apple“ kompanijos valdoma rinkos dalis  pastaraisiais metais sumažėjo nuo 16 % iki 15%.

„Apple“ paklausumo pozicijas praranda ne tik operacinių sistemų sferoje, bet ir išmaniųjų telefonų: „Samsung“ kompanijos kuriamų ir parduodamų išmaniųjų telefonų apyvarta 2011 metais siekė 24 mln,  o „Apple“ sekėsi žymiai prasčiau – pardavimų pelnas pasiekė tik 17 mln. dolerių.

Kuris pranašesnis?

Neseniai matytoje NK TV laidoje buvo kruopščiai išanalizuoti šių dviejų mobiliųjų aparatų privalumai ir trūkumai:  atsižvelgus į rinkos kainą ir technines savybes šį mūšį (kad ir netiesioginį) laimėjo „Samsung Galaxy“, turinti „Android“ sisteminę įrangą. Pirmasis „Samsung Galaxy“ privalumas pastebimas iš karto – tai daug patogesnis ir patvaresnis dizainas.  Patys kūrėjai neslepia, jog šiam niuansui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Taip pat, lyginant technines šių dviejų išmaniųjų telefonų savybes, „Samsung Galaxy“ yra gerokai plonesnis bei lengvesnis už „iPhone“. „Android“ operacinę sistemą turintis „Samsung Galaxy“ gali pasigirti ir geresne foto-kamera, sodresne ekrano spalvų raiška bei didesne RAM atminties talpa, ir netgi palaiko FLASH technologiją. Taigi, atsižvelgus į techninius aspektus, tenka pripažinti „iPhone“ pralaimėjimą.

Po skaudžios „Apple“ įkūrėjo netekties rinkos analitikai tikrai nesitikėjo, jog nuo galingos kompanijos ims nusisukti sėkmė – juk Steve Jobsas įmonės valdymą paliko išties puikiai komandai. Prekių ženklų specialistas Mike Amour teigia:„<…> jei kompanijos produktai, skleidžiama kultūra ir vizija išliks nuosekli, tuomet kompanija ir toliau sėkmingai gyvuos bei įkops į dar didesnes kūrybiškumo ir inovacijų aukštumas.“ Nepaisant visų technologinių aspektų,  „Apple“ prieš konkurentus turi slaptą ginklą – „meilės obuoliui“ sindromą, apsėdusį didžiąją dalį žmonijos, kurį numalšinti tikrai nebus taip paprasta.

Parengė Gintautė Pugačiauskaitė

Plačiau apie papildytą realybę

Praeitame savo straipsnyje jau esu trumpai rašęs kaip mobilieji telefonai pakeitė žmonių kasdienybę ir realybės suvokimą. Plėtodamas pasirinktą temą smalsauju – o kas bus toliau? Mano nuomone, ateitis priklauso išplėstosios realybės technologijų taikymui mūsų kasdieniniame gyvenime. Turbūt, dar ne visi esate girdėję šią naują sąvoką išplėstoji realybė?  Leiskite trumpai Jus supažindinti su šiuo reiškiniu ir jo teikiamomis galimybėmis.

Kas ta išplėstoji realybė?

Išplėstoji arba papildyta realybė (angl. augmented reality) – tai terminas, nusakantis realaus, matomo gyvenimo išplėtimą įvairia kompiuterių, telefonų ar panašių moderniųjų prietaisų sukurta informacija ir vaizdais. Ši technologija sukurta norint padėti žmonėms  geriau suvokti esamą aplinką, greičiau pasiekti reikiamą informaciją, gauti žinių apie tai kas vyksta ar jau įvyko, o gal tiesiog maloniai nustebinti.

1997 metais pirmąjį išplėstosios realybės apibrėžimą suformulavo Ronald Azuma. Tyrėjo teigimu, išplėstoji realybė yra apibūdinama trimis punktais :

Sujungia realų ir virtualų pasaulius;

Yra interaktyvi realiame laike;

Yra registruota 3D formatu.

Natūraliai kyla klausimas, kurgi galima panaudoti šią daug žadančią, bet dar tik pirmuosius žingsnius žengiančią technologiją?

Realybė plečiasi…informacijos paieškoje!

Tiesą pasakius, ribų jai nėra. Viena iš perspektyviausių šakų, kur galėtų būti pritaikyta papildyta realybė – tai informacijos prieinamumo gerinimas. Įsivaizduokite, jog vaikštinėjate Londono senamiestyje ir norite sužinoti daugiau apie Jums patikusį pastatą, skulptūrą ar restoraną. Jūs išsitraukiate savo telefoną, nukreipiate vaizdo kamerą į Jus dominantį objektą ir telefono ekrane atsiranda visa informacija apie smalsumą sukėlusį objektą. Nukreipiate telefoną į dangų ir štai, prašom – mobiliojo ekrane jau matote artimiausią orų prognozę. O galbūt Jus domina, kokios rūšies gėlės auga miesto parke? Tai irgi galėsite greitai ir patogiai išsiaiškinti. Jokių internetinių paieškos sistemų – atsakymas atkeliauja per sekundę. Tačiau tai tėra patys paprasčiausi pavyzdžiai. Išsamiau apie telefonų ir išplėstosios realybės bendradarbiavimo galimybes sužinosite šiame video pristatyme:

Realybė plečiasi…reklamoje!

Papildytos realybės inovacijos sparčiai žengia ir į reklamos rinką. Prieš porą metų Olandijoje buvo vykdoma socialinės reklamos kompanija prieš smurtą, su kuriuo susiduria greitosios pagalbos darbuotojai. Vienoje judrios gatvės pusėje buvo pakabintas didelis ekranas, kuris transliavo tiesioginį gatvės vaizdą iš kitos jos pusės. Tačiau tame vaizde taip pat buvo įterptos nusikaltimo scenos, neva vykstančios ant šaligatvio. Filmuojamu šaligatviu skubantys praeiviai atpažindavo save didžiajame ekrane ir matydami šalia vykstantį nusikaltimą, stebėdami kitų žmonių kančią, tačiau niekaip nebandantys jo sustabdyti, neretai pajusdavo kaltės jausmą. Šia socialine akcija buvo stengiamasi paveikti visuomenės sąmoningumą ir priversti žmones susimąstyti apie abejingumą susidūrus su panašia situacija realybėje. Kaip visa tai atrodė ir ar buvo šis sumanymas veiksmingas, įvertinkite patys:

Linksmesnį variantą, kaip galima reklamoje pritaikyti papildytos realybės reklamos teikiamas galimybes, pademonstravo National Geographic rinkodaros komanda. Išradingieji reklamos kūrėjai populiarindami(o gal tiesiog primindami publikai) National Geographic, pasiūlė pasivaikščiojimą su laukiniais gyvūnais bei astronautu vieno prekybos centro lankytojams. Reikia pabrėžti, kad tokios reklamos akcijos sulaukia gerokai daugiau dėmesio negu įprastos. Šios interaktyvios reklamos žmonėms suteikia jausmą, jog jie tapo ekrane transliuojamos aplinkos dalimi – video įraše matoma kaip dauguma žmonių bando paglostyti gyvūną ar paliesti pro šalį einantį astronautą. Žiūrovai jaučia daug stipresnes emocijas ir, žinoma, yra labiau veikiami  nei tradicinių reklaminių akcijų. Štai, Jūsų teismui pateikiu National Geographic papildytos realybės reklamos vaizdo įrašą:

Realybė plečiasi…internetinėje prekyboje!

Trečioji sritis, kurioje papildyta realybė gali padaryti išties reikšmingas permainas, yra drabužių, aksesuarų ir kitų panašių produktų prekyba. Kam gi nepatiktų galimybė, būnant namie ir be jokių nuobodžių persirenginėjimų pasimatuoti pačius įvairiausius drabužius, kuriuos vėliau galėsite nusipirkti internetinėje parduotuvėje? Viskas, ko reikės tokiam virtualiam apsipirkimo maratonui, tebus kompiuteris sujungtas su funkcionuojančia internetine kamera ir internetas. Atsistosite prieš kompiuterinę kamerą, rinksitės iš šimtų drabužių modelių, o kompiuterio ekrane matysite save, vilkintį pasirinktus rūbus, bei nesunkiai galėsite apžiūrėti save iš visų pusių, t. y. 360 laipsnių apžvalgos kampu. Nereikės nė kojos kelti iš namų, kad įsigytumėte patikusią prekę. O gal nenorite laukti ir jau dabar mielai išbandytumėte papildytos realybės teikiamus apsipirkinėjimo malonumus? http://www.tissot.ch/reality/– šiame internetiniame puslapyje, prekiaujančiame rankiniais laikrodžiais, rasite instrukcijas ir daugybe modelių, kuriuos galėsite „pasimatuoti“ virtualiai.

Nesustabdoma mokslo pažanga bei novatoriškos technologijos neišvengiamai keičia mus supančio pasaulio suvokimą. Kinta netgi realybė, kuri daugeliui  atrodo tokia statiška ir nepaliečiama. Ateityje informacija turėtų tapti prieinamesnė ir interaktyvesnė – realus ir virtualus pasaulis, kurio galimybės taip sparčiai plečiasi, vis artės, kol vieną dieną, galbūt, netgi susijungs negrįžtamai.

Parengė Viktoras Jasaitis

Mitų griovimas: keturi urbanistiniai prietarai apie mobiliuosius telefonus

Mobilus ryšys, kaip sąlyginai naujas išradimas, vis dar kelia daugybę klausimų dėl savo poveikio naudotojo sveikatai ir jo aplinkai. Atliekama begalė tyrimų, kurių rezultatai dažnai prieštarauja vieni kitiems, yra netikslūs ar neatitinka moksliškumo kriterijų. Nepatvirtintos informacijos gausa sukuria tikrą maišalynę tiek žiniasklaidoje, tiek pačių mobiliųjų telefonų vartotojų smegenyse. Mobilusis telefonas tampa puikiu nesusipratimų, mitų, pagražinimų ar paprasčiausių melų šaltiniu. Galima išgirsti tiek įvairiausių nepagrįstų kaltinimų mobiliesiems telefonams, jog pradeda atrodyti, kad šie yra pavojingesni už šaltuosius ginklus. O, kadangi baimė, nors ir nebūtinai pagrįsta, sklinda greitai ir išlieka ilgai, daugybė mitų apie neįtikėtinus mobiliųjų telefonų pavojus yra žymiai populiaresni nei tiesa. Šį straipsnį paskyriau kelių mitų, dažniausiai sušmėžuojančių viešojoje erdvėje, apžvalgai  – išsiaiškinkime, ar yra juose nors lašas teisybės.

1. Mitas: Mobilus telefonas gali sukelti smegenų vėžį

Tikriausiai stipriausio atgarsio pasaulyje sulaukusio pranešimo apie smegenų vėžio pavojų, keliamą mobilaus telefono, autorius yra Pasaulio Sveikatos Organizacija. 2011 metais buvo atliktas stambaus masto tyrimas, kurio metu tyrėjai nusprendė, jog mobilieji telefonai „galbūt gali“ sukelti vėžį. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros, priklausančios PSO, ekspertai neatliko naujo eksperimento, tačiau išanalizavo iki tol atliktuosius ir, nors joks ryšys tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir vėžio nebuvo rastas, agentūros direktorius Christopher Wild teigė, jog smegenų vėžys vystosi per ilgai, kad galima būtų tvirtai teigti, jog mobilieji telefonai jo nesukelia. Todėl, nors įrodymų ir nėra, žmonės turėtų pasisaugoti. Kita vertus, vėžinių susirgimų statistika nuo 1980 metų nepakilo, nepaisant tuo metu ypač pradėjusio kilti mobiliųjų telefonų populiarumo.
Kiek vėliau, 2011 metų antroje pusėje, Danijoje buvo atliktas naujas tyrimas, kurio metu buvo ištirta daugiau nei 350 000 danų. Tiriamieji buvo suskirstyti į grupes: tuos, kurie nuo 1995 metų naudojosi mobilaus telefono ryšiu ir tuos, kurie nesinaudojo. Šio tyrimo išvadose teigiama, jog vėlgi nebuvo rasta jokio ryšio tarp padidėjusios vėžinių auglių rizikos ir naudojimosi mobiliaisiais telefonais.

Mobiliuosius telefonus gina ne tik absoliuti dauguma tyrimų, tačiau ir fizikos mokslas. Manoma, kad net ir labai stengiantis, mobilieji telefonai vėžio nepajėgtų sukelti. Pastarųjų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra nejonizuojančioji. Tai reiškia, jog ji nėra pajėgi išardyti molekulinius ryšius ląstelių viduje, skirtingai nei gama, ultravioletiniai ar rentgeno spinduliai, kurie turi pakankamai energijos naikinti minėtuosius ryšius. Būtent šie spinduliai ir gali sukelti ląstelių mutacijas ir vėžinių auglių išsivystymą.

Mokslinio tikslumo vardan, galima palyginti mobiliųjų telefonų elektromagnetinę spinduliuotę su kitomis spinduliuotėmis. Štai, pavyzdžiui, gama ar rentgeno spinduliai turi didesnę nei 480 kilodžaulių moliui galią, kurios užtenka sutraukyti molekulinius ryšius organizmo ląstelėse. Sklindanti žalia šviesa turi apie 240 Kj/mol energiją, kurios pakanka iškreipti rodopsino molekules, esančias tinklainėje. Tai padeda mums suvokti šviesą ir spalvą. Galiausiai, mobilaus telefono spinduliuotė yra mažesnė, nei 0.001 kilodžaulių moliui. Nepanašu, kad tokio pajėgumo spinduliuotė galėtų sukelti neigiamų pasekmių organizmui.

Nors beveik neįmanoma įrodyti neiginio – visiškai patikimai įrodyti, kad kažkas nevyksta ar neegzistuoja – tačiau bent jau kol kas labiau tikėtina, kad mobilusis telefonas neigiamas pasekmes smegenims gali sukelti nebent stipriai jį metus į kieno nors galvą.

Mitas sugriautas!

2. Mitas: Mobilusis telefonas gali sutrikdyti lėktuvo prietaisus.

Prieš kiekvieną skrydį lėktuvu, keleiviai paprašomi išjungti mobiliuosius telefonus. Paplitusi nuomonė, jog tai daroma siekiant padidinti kelionės saugumą: elektroniniai prietaisai gali sukelti trukdžius lėktuvo prietaisuose ir klaidinti orientuotis bandantį pilotą. Tačiau niekam ne paslaptis, kad yra daugybė skeptiškai į tai žvelgiančių žmonių, kurie ne tik neišjungia telefonų, tačiau ir mielai jais naudojasi skrydžio metu. Vis dėl to, lėktuvų katastrofos masiškai nevyksta. Lėktuvams ir jų pilotams gana puikiai sekasi ir tuomet, kai lėktuve esantys keleiviai naudojasi mobiliuoju ryšiu. Taigi, koks reikalavimo išjungti mobiliuosius tikslas?

Šiuolaikiniai lėktuvai yra pakankamai gerai apsaugoti nuo išorinių trukdžių ir jų prietaisai veikia visiškai skirtingais dažniais, nei mobilieji telefonai. Nepanašu, jog skambutis draugui, esant keleto kilometrų aukštyje, galėtų sukelti aviakatastrofą. Toks nelaimės scenarijus – labai neįtikėtinas. Federalinė JAV aviacijos tarnyba pripažįsta, jog neturi patikimos informacijos apie telefonų sukeltas nelaimes. Tačiau, atrodo, ši ir kitos tarnybos nelinkusios rizikuoti. Netgi jei per 10 metų telefono veikla sukeltų tik vieną nelaimę, jų požiūriu, geriau išvengti ir šios vienos  avarijos. Taip pat, naudojantis telefonu dideliame aukštyje, telefonas signalą bando priimti ne iš vieno ryšio bokšto, tačiau iš keleto vienu metu. Tai gali „užkimšti“ mobilųjį ryšį ir trikdyti kitų žmonių skambučius, o ne lėktuvo prietaisus.

Draudimas turi ir kitų priežasčių. Per interviu, vienas JAV pilotas, paklaustas, kodėl egzistuoja reikalavimas išjungti elektroninius prietaisus, atsakė: „Tai daroma siekiant užtikrinti keleivių saugumą ir neblaškyti jų dėmesio. Jei reikėtų nutraukti pakilimą ir staiga stabdyti, nenorėčiau, kad į mano kabiną įlėktų nešiojamasis kompiuteris“.

Federalinės JAV komunikacijų komisijos(FCC) atlikta apklausa atskleidė, kad didžioji dalis keleivių net ir nenorėtų galimybės telefonais naudotis lėktuvuose, ar kad jais naudotųsi kiti pakeleiviai. Panašu, kad didžioji keleivių dalis mėgsta bent lėktuvuose atsipūsti tiek nuo savo, tiek nuo garsiakalbių plepių kaimynų telefoninių pokalbių. Visgi, reikia paminėti, kad kai kurios tarptautinių skrydžių kompanijos jau suteikia galimybę telefonu bendrauti skrydžio metu.

Taigi, nors lėktuvuose telefonų naudoti negalima dėl keletos priežasčių, „išprotėti“ galintys lėktuvo prietaisai tikrai neužima svarbiausios vietos tarp jų.

Mitas sugriautas!

3. Mitas: Mobilusis telefonas gali pritraukti žaibą

Yra nemažai pranešimų apie žaibo pakirstus žmones, kurie nelaimės metu naudojosi mobiliuoju telefonu. Tokie sutapimai, kartu su žinojimu, kad telefonai turi antenas, skleidžiančias  radijo bangas, sukuria iliuziją apie padidintą žaibo pritraukimo pavojų.

Vis dėlto, Motorola atstovai tikina, kad žaibas žmogaus, kalbančio telefonu, kuris trskleidžia 600mW stiprumo visakryptes radijo bangas, tikrai negali atsekti. Jiems antrina ir Australijos telekomunikacijų agentūra, kuri teigia, jog pavojus būti nutrenktam žaibo kyla dėl buvimo lauke, atvirose vietose, prie aukštų objektų, vandens ar aukštose vietovėse. Telefonu besinaudojantis žmogus žaibui neatrodo patrauklesnis, nei jo neturintis. Kita vertus, Britanijos medicinos žurnalas(British Medical Journal) perspėja, jog, nors mobilus telefonas negali pritraukti žaibo, tačiau atsidūrus labai netinkamoje vietoje audros metu, mobilaus turėjimas žaibo smūgio pasekmes gali pabloginti. Tokiu atveju žaibo sukelta iškrova žmogaus kūne gali padaryti daugiau žalos, nei telefono neturinčiajam. Visgi,  žaibo smūgio poveikį sustiprinti gali bet koks nelaimėlio turimas metalinis daiktas: laikrodis, pakabukas ir pan.

Mitas sugriautas(visgi, mobiliojo telefono perkūnijos metu į lauką geriau nesinešti)!

4. Mitas: Mobilaus telefono nešiojimas kelnių kišenėje mažina vyrų vaisingumą

Vienas labiausiai ginčytinų klausimų apie mobiliųjų telefonų kenksmingumą, yra jų poveikis vyrų vaisingumui. Nors atlikta daugybė tyrimų, ieškančių ryšio tarp telefono naudojimo ar laikymo kišenėje ir spermos kokybės, tačiau nepanašu, kad nors vienas iš jų nekeltų abejonių.

Vienas iš tyrėjų, daktaras Allan Pacey teigė, jog, nors laboratorinėmis sąlygomis telefonų poveikis spermai yra matomas, tačiau šie eksperimentai yra labai toli nuo to, kas vyksta žmogaus organizme, bei to, kaip mobilusis naudojamas realiame gyvenime. Nebuvo atkreiptas dėmesys į šilumą sugeriančius bei organizmą apsaugančius audinius, nebuvo atsižvelgta į kitas tikėtinas hipotezes. Pavyzdžiui, spermai pakenkti galėjo paprasčiausios šilumos poveikis. Panašų poveikį gali turėti aptempti džinsai ar nešiojamojo kompiuterio laikymas ant kelių. Šylantis mobilaus telefono elementas ar šildantis elektromagnetinių bangų poveikis, eksperimento metu nesant nuo to apsaugančiam audiniui, galėjo iškreipti rezultatus.

Mitas sugriautas!

Kažką ginantys požiūriai ar tyrimai dažnai būna sutinkami skeptiškai, manant, jog rezultatai gali būti užsakyti suinteresuotų grupių: šiuo atveju, mobilių telefonų kompanijų. Tačiau skeptiškumas turėtų būti naudojamas iš abiejų pusių: už ir prieš. Nepaisant daugybės egzistuojančių prietarų apie mobiliuosius telefonus, toli gražu ne visi yra pagrįsti. Vis dėlto, šie mitai yra giliai įstrigę kai kurių vartotojų sąmonėse. Vartotojų, kurie per daug neabejodami ir nesigilindami į esamus faktus, skleidžia baimės propagandą apie mobiliuosius telefonus „žudikus“.

Parengė Tomas Asminavičius

Plačiau apie naująją Apple TV versiją

Praėjusių  metų rudens pabaigoje Lietuvoje pasirodė su nekantrumu lauktas  „Apple“ firmos produktas – naujausia Apple TV versija. Nors šis „Apple“ išradimas tikrai nėra naujiena plačiajame pasaulyje, mūsų šalyje jo pasirodymas užtruko, kadangi tik visai neseniai Lietuvoje oficialią veiklą pradėjo internetinė muzikos ir filmų parduotuvė  „iTunes music store“. Kompanijos viceprezidentas Philip’as Schiller’is gana vaizdžiai apibūdino naujausiąjį kompanijos kūrinį: „Apple TV – tai lyg interneto amžiaus DVD grotuvas, leidžiantis lengvai ir smagiai žiūrėti Jūsų asmeninį  iTunes bibliotekos turinį per plačiaekranį televizorių.“ Taigi, pažvelkime atidžiau, ką iš tiesų vartotojams siūlo Apple TV.

Vartotojų vilionės

Lietuvoje pristatytas naujasis Apple TV modelis menkai tesiskiria nuo ankstesnių versijų. Net neabejoju, jog iš pirmo žvilgsnio šis įrenginys Jums nepaliktų stipraus įspūdžio:  tai tokia pati maža, juoda dėžutė(na žinoma, su išgraviruotu „Apple“ logotipu), kuri prijungiama prie televizoriaus. Visgi, šis produktas turi daug glaudesnes sąsajas su  iCloud ir iTunes serveriais nei ankstesnės versijos. Įdiegta filmų peržiūros programa suteikia galimybę greitai prieigai bei  efektyviai naujausių filmų paieškai. Beje, Apple TV savo vartotojams siūlo pačius „karščiausius“ kino kūrinius – geidžiamiausius filmus neretai  galima atsisiųsti jau tą pačią dieną, kai pastarieji pardavimui pateikiami DVD formatu. Neapsisprendžiantiems, ką žiūrėti šįvakar – šiurpulingą siaubo filmą ar kvatoti verčiančią komediją, išsirinkti galbūt padės kitų vartotojų komentarai, trumpa filmo pristatomoji versija(angl.trailer)  ar žiūrovų įvertinimai – visas šias apžvalgas siūlo Apple TV. O štai serialų ar pokalbių laidų mėgėjai, užsisakę trokštamas transliacijas, galės džiūgauti  išsilaisvinę ne tik nuo nepatogaus televizijos  grafiko, bet ir nuo įkyrių reklamų. Apple TV kūrybinė komanda parengė ir kelis privalumus išskirtinai sporto aistruoliams. Sporto entuziastai gali užsiprenumeruoti dominančių varžybų transliacijas – speciali funkcija leidžia jiems varžybas stebėti tiesiogiai ir suteikia prieigą prie jau įvykusių sporto transliacijų archyvo. Taipogi, šie prenumeratoriai gali peržvelgti varžybų tvarkaraščių ir rezultatus. Beje, „Apple“ pasirūpino netgi savo paslaugų apmokėjimu – klientai už kompanijos paslaugas atsiskaityti galės pasinaudodami tuo pačia Apple TV sistema.

Techninės subtilybės

Pradėkime nuo to, kad Apple TV įrenginys –  tikrai kompaktiškas ir lengvas. Šį prietaisą nesunku pasiimti su savimi kur tik panorėjus. Jis naudoja bevielį tinklą ir gali priimti duomenis iš kelių kompiuterių vienu metu. Taipogi, Apple TV įdiegtas A4 procesorius, kuris užtikrina spartų, sklandų, tylų darbą bei mažas elektros sąnaudas. Prietaiso valdymas irgi yra paprastas: Apple TV turi vieną vienintelį, paprastą nuotolinio valdymo pultelį(neveltui Steve’as Jobs’as džiaugėsi, jog pagaliau bus galima atsikratyti „visų tų pultelių“!). Tiesa, įdiegus specialią programą, Apple TV galima valdyti ir pasitelkus „iPod touch“, „iPad“ ar „iPhone“. Nieko keisto – kaip ir visi „Apple“ kompanijos kūriniai, Apple TV palaiko ryšio transliavimą su minėtais kompanijos sukurtais prietaisais, kuris ne tik leidžia vartotojo įrašus bei nuotraukas lengvai perkelti į televizoriaus ekraną, bet suteikia galimybę demonstruoti vaizdo įrašus iš pasirinktų aplikacijų. Bene reikšmingiausias patobulinimas naujausiame Apple TV įrenginyje yra vartotojo sąsajos įtaisas, leidžiantis greitai ir lengvai surasti ir peržiūrėti bet kurį skaitmeninį įrašą iš visos Jūsų iTunes kolekcijos.

Šias bei dar daugybę kitų  funkcijų siūlo naujausia Apple TV versija, kuria pagaliau galime džiaugtis ir Lietuvoje. Televizorius, anksčiau tegalėjęs transliuoti įprastinius kanalus, tampa daugiafunkciniu įrenginiu –  atsiranda prieiga prie  interneto bei kitų Apple kompanijos prietaisų.

Parengė Gintautė Pugačiauskaitė