Posts Tagged ‘ sveikata ’

Plačiau apie spalvų poveikį savijautai

Mano silpnybė yra koralų spalva, o štai geriausia draugė mėgsta skaisčiai geltoną, sesuo –  raudoną…O kokia spalva vilioja tave? Kiekvienas iš mūsų turime pamėgtą spalvą, kuri mus traukia priklausomai nuo mūsų charakterio, mentaliteto, gyvenimiškos patirties. Surasti sau labiausiai patinkančią spalvą nėra sunku. Reikia tik prisėsti, atsipalaiduoti ir žiūrint į spalvų paletę nuspręsti, kuri iš jų labiausiai atitinka Jūsų rengimosi stilių, charakterio ypatybes ar, tiesiog, kuriai spalvai jaučiate nepaaiškinamą potraukį. Išsiaiškinę, kokioms spalvoms teikiame pirmenybę, o kokių esame linkę vengti, galime daug sužinoti apie savo prigimtines savybes, emocijas bei būdo bruožus. Manoma, kad spalvos, kurias mes mėgstame, atitinka mūsų auros spalvas. Tiesiog supraskite kokią spalvą mėgstate, o jos parodys, kas jūs esate!

Ar pagalvojate, kas nutiktų, jei pasaulis būtų vienspalvis ar bespalvis, t. y. juodai baltas, kaip neseniai mūsų visų matytame filme „Pleasantville“?  Visa laimė, kad mus supa tikra vizualinė vaivorykštė. Mūsų matomas pasaulio vaizdas yra apdovanotas tikrai magiškomis spalvomis, kurios netgi  turi įtakos žmonių bendravimui.

Spalvų gydomoji galia

Spalvos – ne vien tik grožis, mūsų aprangos ar interjero išraiška. Jos taikomos ir medicinos terapijoje, kuri neretai skiriama stengiantis pakelti pacientų nuotaiką, paveikti  sveikatą ar netgi visiškai išgydyti tam tikrus negalavus. Daryti įtaka žmogaus vidinei bei išorinei gerovei pasitelkiant spalvas buvo pradėta dar gilioje senovėje. Mokslininkai įrodė, jog spalvų poveikis ne tik padeda išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, bet ir skatina greitesnį sveikimą, sergant įvairiomis psichinėmis ir fizinėmis ligomis.

Trumpai tariant, spalvos turi tokių galių, apie kurias mes net neįsivaizduojame. Psichologai įrodė, kad jos daro stiprų poveikį žmogaus savijautai, jo darbo našumui ir nuotaikai. Juk ir rengiamės tokiomis spalvomis, kurios išreiškia  mūsų charakterį, nuostatas ar tą dieną užvaldžiusią savijautą. Tačiau ar visi žinote, ką reiškia kiekviena spalva ir kaip ją galime panaudoti norėdami, jog ji teigiamai veiktų ne tik mus, bet ir aplinkinius?

Skirtingos spalvos – skirtingas poveikis

Kiekvienas iš mūsų, turbūt, esame pastebėję, jog tam tikrą laikotarpį ar tam tikras dienas mūsų gyvenime mus erzina vienokia ar kitokia spalva. Ar tiesiog stovime prieš veidrodį ir ką beapsivilktume, viskas atrodo negražiai, neįtinka jokie garderobo deriniai… Tuomet reikėtų susimąstyti, jog galbūt tai ženklas, kad vienas mūsų aplinkoje vyraujančias spalvas reikia pakeisti kitomis. Kaip tai padaryti ir kokias spalvas pasirinkti sužinosite jau dabar.

Žemiau pateiksiu pagrindinių spalvų, vyraujančias mūsų gyvenime, aprašymus: kaip kiekviena iš jų veikia mus, kokią informaciją apie mus teikia aplinkiniams ir kokios spalvos aprangą reikėtų rinktis, norint pagerinti savijautą, nuotaiką bei komunikaciją su kitais. Taigi, pasiruoškite pasinerti į spalvų pasaulį ir savo gyvenimą praturtinti tokiomis spalvomis, kurios teiktų ne tik grožį, bet ir naudą.

Tad, pradėkime!

Raudona

Iš viso spalvų spektro, raudona spalva yra labiausiai skatinanti aktyvumą, provokuojanti bei dinamiška spalva. Ji dažnai apibūdinama kaip gyvenimo energijos spalva. Raudonus atspalvius renkasi drąsūs, naujovių nebijantys žmonės, temperamentingi, gyvenimą suvokiantys kaip kovą. Šios spalvos apdarus besirenkantys žmonės mėgsta būti dėmesio centre, kadangi niekada neieško žodžio kišenėje ir lengvai bendrauja. Jeigu jaučiate, jog jums trūksta gyvenimiškos energijos ir drąsos bendraujant – vilkėkite būtent raudonos spalvos drabužius. Ji suteikia psichologinį savivertės bei saugumo jausmą, didina pasitikėjimą savimi ir skatina bendrauti. Kas renkasi raudoną, tas renkasi aistrą ir intensyvų gyvenimą, turtingą įvairiapusiška patirtimi. Tokiam žmogui paprastai sekasi – juk jis nebijo kovos ar konfrontacijos. Tai labai valingi žmones, patys diktuojantys sąlygas gyvenimui. Tie, kuriems nepatinka raudona spalva, dažnai esti ramūs ir kuklūs žmonės, laukiantys nuolatinio paskatinimo iš aplinkinių. Dažnai minėtieji asmenys yra intravertai.

Geltona

Geltona siejama su džiaugsmu, energija, intelektu bei žiniomis. Žmonės pasirinkę geltoną – veiklūs, linkę į saviugdą ir visą gyvenimą besitęsiančią dvasinę transformaciją. Šią spalvą renkasi gyvybingi ir entuziastingi žmones, nuolat ieškantys kažko naujo ir trokštantys nuotykių. Geltoni atspalviai puikiai saugo žmones nuo depresijos ar niūrios nuotaikos. Ši spalva tarsi optimizmo injekcija – jeigu jaučiatės prislėgtas ar pernelyg pasyvus, ji padeda į pasaulį pažvelgti paprasčiau ir linksmiau. Naudokite geltoną spalvą norėdami sustiprinti malonius, linksmus jausmus bendraujant su kitais. Spalvų terapijoje geltona taikoma melancholiškiems pacientams, linkusiems į vidinius konfliktus. Taip pat tiems, kurie nesugeba bendrauti nekonfliktuodami. Žmonės, nemėgstantys geltonų atspalvių, neretai jaučiasi nesaugūs, bijo kritikos, taip pat prarasti tai, ką myli. Visgi, tai – stabilūs žmones, tačiau nedrįstantys išpildyti savo svajonių.

Žalia

Ši spalva ramina ir gaivina. Ji padeda atsikratyti negatyvių jausmų, slopina nemalonias emocijas, skatina kurti ir mylėti. Jeigu žmogus mėgsta žalią spalvą, dažniausiai jis yra valingas ir energingas, linkęs atkakliai siekti savo tikslų ir nepasiduoti aplinkinių įtakai. Žmonės, pasirinkę žalią spalvą yra tvirtų vertybinių nuostatų, kurias retai keičia. Jie mėgsta tvarką. Žalių atspalvių entuziastai gerai jaučia savo galimybes, moka save kontroliuoti bei yra racionalūs. Ši spalva turi stiprią psichologinę sąsają su saugumu, todėl mėgstantys žalią spalvą žmonės nėra linkę greitai susibičiuliauti ar užmegzti kontaktą pirmi. Žali atspalviai nestipriai, tačiau stabiliai, aktyvina protinę veiklą, padeda sukoncentruoti dėmesį. Žmonės, kuriems nepatinka žalia, neretai stipriai abejoja savo valios tvirtumu. Tai veikiausiai pasyvūs, linkę prisitaikyti prie daugumos asmenys, kurie bijo sunkumų ir nuolatos nerimauja dėl smulkmenų.

Mėlyna

Mėlyna yra harmonijos spalva – ji spinduliuoja ramybę ir santūrumą. Mėlynai spalvai neabejingi žmonės turi polinkį į dvasingumą ir meditaciją. Jie nemėgsta dėmesio ir nuolat siekia išorinės bei vidinės ramybės. Tai tvirtos, artimiesiems lojalios asmenybės, ieškančios harmonijos ir stabilaus ryšio su pasauliu. Tokie žmonės nelinkę daug ir intensyviai bendrauti, jiems patinka vienatvė. Dangaus spalva simbolizuoja atsidavimą ir rimtį. Manoma, kad mėlyni atspalviai sulaiko nepageidaujamas piktas, agresyvias, pavydžias ir valdingas mintis. Žmonės, kuriems mėlyna spalva atrodo atgrasi, yra pavargę ir dažnai viskuo nepatenkinti. Tokiems žmonėms trūksta pasitikėjimo savimi ir jausmų srityje, dažnai jie linkę bėgti nuo savęs ir realybės, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai jausmingi.

Oranžinė

Tai energijos spalva – ji spinduliuoja kūrybiškumu ir džiaugsmu. Oranžinė simbolizuoja drąsą, iniciatyvumą, pasitikėjimą kitais žmonėmis. Šią spalvą mėgstantys  žmones pasitiki savimi, yra smalsūs ir gyvybingi, bando save realizuoti daugybėje užsiėmimų bei optimistiškai žiūri į gyvenimą. Oranžinius atspalvius besirenkantys asmenys mėgsta būti apsupti žmonių, linksmintis. Bendravimas su kitais jiems visuomet malonus. Dažnai jie kalbą pradeda pirmi ir plepa ilgiau už kitus. Pasitelkite oranžinę spalvą kai trūksta  pasitikėjimo savimi. Uždariems žmonėms ji padeda atsiskleisti, mažina įvairias asmenines baimes, padeda įsitvirtinti vienoje vietoje ir skatina bendravimą. Tie, kurie negali pakęsti oranžinių atspalvių, dažnai jaučiasi pavargę, tingūs ir niekam neranda pakankamai jėgų. Šiems žmonėms trūksta pasitikėjimo savimi, slegia negatyvios mintys apie ateitį ir bet kokio pobūdžio pasikeitimai.

Violetinė

Ši spalva siejama su tyrumu, dangumi bei rojumi. Violetiniai atspalviai žadina fantaziją, tačiau trukdo susikaupti. Tai transformacijos spalva. Žmonės, pamėgę violetinę spalvą neretai yra linkę į misticizmą, paslaptis ir magiją. Tai lakios vaizduotės ir stiprios intuicijos žmones. Violetinės spalvos mėgėjus žavi chaosas, spiritizmas ir kūrybiškumas. Ši spalva visais laikais simbolizavo valdžią, savigarbą. Iki šiol ji siejama su aristokratiškumu. Žmonės, mėgstantys šią spalvą, bendrauja lengvai, tačiau visuomet stengiasi užimti viršesnę poziciją nei jo pašnekovas. Violetiniais atspalviais savo aplinką reikėtų praturtinti, kai jaučiate kartėlį ar pradedate grimzti į depresiją, kankina įvairios abejonės. Ši spalva stipriai veikia pasąmonę, ji gali padėti atsikratyti vidinių baimių. Asmenys, nemėgstantys violetinės spalvos, visuomet stengiasi išlaikyti kontrolę ir šalinasi įvykių, kurie neva gali juos kompromituoti. Tokiems žmonėms dažnai nesiseka ieškant savo veiklos srities, o vidinį kartėlį ir nepasitenkinimą jie išreiškia cinišku ir kritišku požiūriu į aplinką.

Štai ir visos pagrindinės spalvos. Galbūt daugeliui iškils klausimas, kodėl nėra baltos ir juodos? Prisiminkite, ką mokykloje Jums kartodavo dailės mokytoja: balta ir juoda – tai ne spalvos, o viso labo atspalviai. Šį savo straipsnį norėčiau užbaigti trumpu bei mielu filmuku apie spalvas:

Parengė Ieva Meškauskaitė

Reklama

Plačiau apie mobiliojo telefono poveikį sveikatai

Mobilusis telefonas − nedidelio galingumo radijo siųstuvas-imtuvas, perduodantis ir priimantis informaciją elektromagnetinėmis bangomis1. Tai bene universaliausia ir patogiausia  bendravimo bei informacijos priemonė. Šiandien pasaulyje mobilusis telefonas yra išties nepakeičiamas daiktas, kai reikia tvarkyti verslo ar asmeninius reikalus, norima pasiklausyti muzikos, netgi fotografuoti. Daugelyje valstybių daugiau kaip pusė gyventojų naudojasi mobiliaisiais telefonais, o jų rinka sparčiai auga. 2009 m. pabaigoje pasaulyje buvo apie 4,6 mlrd. abonentų. Kadangi mobilieji telefonai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, vis netyla ir diskusijos bei tebevykdomi tyrimai dėl jų poveikio žmonių sveikatai. Teigiama, kad dažnas kalbėjimas telefonu gali sukelti rimtas širdies ligas, net vėžį. Kaip šie aparatai veikia žmonių savijautą bei sveikatą? Kokią įtaką mobilieji telefonai turi jaunam organizmui, t.y. vaikui? Pabandykime viską išsiaiškinti nuosekliai.

Bevaisiai tyrimai

Penkerius metus Danijoje, Švedijoje, Italijoje, Britanijoje, Kanadoje ir Australijoje buvo atliekami stebėjimai, kaip elektromagnetiniai laukai veikia žmogaus organizmą. Buvo stebimi sergantieji vėžiu, kurie naudojosi mobiliuoju telefonu, siekiant nustatyti, ar yra ryšys tarp ligos progreso ir elektrinio lauko. Visgi, mokslininkai konkrečių rezultatų tyrimų metu negavo – patikimų įrodymų, jog mobilieji telefonai lemtų vėžinių ligų atsiradimą ar vystymąsi nėra iki šiol.

Kalbant apie mobiliųjų telefonų poveikį žmogaus klausos kokybei, atrodytų, jog neigiama pastarųjų įtaka neišvengiama:  mobilieji telefonai pokalbio metu priglaudžiami prie ausies kaušelio, todėl elektromagnetinių bangų poveikis vidinės ausies funkcionavimui bei klausai lyg ir turėtų būti nenuginčijamas. Prieš keletą metų buvo atlikta nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti mobiliojo telefono poveikį žmogaus klausai, tačiau sveikatos pakitimų nerasta lygiai kaip ir tiriant vėžinių susirgimų priežastis.

Visi baiminasi mobiliojo telefono skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikio, tačiau techniškai tvarkingas telefonas skleidžia elektromagnetines bangas, atitinkančias leistiną normą, ir žmogaus sveikatai neigiamos įtakos neturi. Tačiau jeigu yra pažeista antena, elektromagnetinis spinduliavimas gali gerokai viršyti normą. Tačiau vėlgi, mobiliųjų telefonų neigiamas poveikis nervų sistemai,galvos kraujotakai bei širdžiai moksliškai nepatvirtintas.

Vaikai ir mobilieji telefonai: drausti ar leisti?

Apžvelgus ir paneigus mobiliojo telefono kenksmingą poveikį fiziologinei žmogaus gerovei, lieka dar vienas svarbus aspektas – psichologinė sveikata. Žinoma, subrendę žmonės vargiai įklimps į priklausomybę nuo šio komunikacinio įrenginio, kadangi jie – racionaliai bei kritiškai mąstantys asmenys. Tačiau kaip yra su mobiliųjų telefonų vartotojų grupe, kuri dar nesugeba adekvačiai suvokti realybės – vaikais? Pasak Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichologės Nijolės Liubinskienės naudojimasis mobiliuoju telefonu, kaip ir kitomis informacinėmis bei komunikacinėmis technologijomis daugiau priklauso nuo asmenybės, tačiau mūsų atžalos yra dar tik besiformuojančios asmenybės, tad jas mobilusis telefonas veikia kitaip: telefonas tampa ne ryšio palaikymo priemone, o žaidimo poreikį tenkinančiu daiktu.

Vaikas nuolat šneka, žaidžia, spaudo mygtukus, tačiau net ir neilgas naudojimasis mobiliuoju telefonu palieka tam tikras žymes mažojo psichikoje. Laikui bėgant skursta bendravimas, jaunasis mobiliojo telefono naudotojas ima prasčiau sutarti su aplinkiniais, tampa irzlus. Taipogi, vaikas sunkiau susikaupia ir paskirsto dėmesį. Be to, tėvams praktiškai neįmanoma kontroliuoti, ką vaikas veikia su savuoju telefonu — kiek ir su kuo šneka, kokias telefono programas naudoja.

Nors neigiamas mobiliojo telefono poveikis žmogaus sveikatai yra praktiškai paneigtas, daugelis sutaria, jog reikia tęsti mokslinius tyrimus, kurie gali padėti geriau suprasti elektromagnetinių laukų įtaką organams bei jų sistemoms. Moksliniams tyrimams svarbu neatsilikti nuo spartaus technologijų progreso – juk be mokslininkų atliktų darbų ir rezultatų, patys išvadų, kurios yra aktualios kiekvieno šiuolaikinio  žmogaus gerbūviui, nepadarysime.

1 http://www.bazinestotis.lt/lt/elektr_spinduliuote/elektromagnetines_bangos

Parengė Simona Motuzaitė

Plačiau apie televizijos poveikį žmogaus sąmonei

Televizijos žiūrėjimas yra populiari laisvalaikio praleidimo ar informacijos gavimo priemonė jau ne vieną dešimtmetį. Net ir dabar, ypač išpopuliarėjus internetui, ji vis dar užima nemažą dalį žmonių gyvenimuose. Tačiau šis, atrodytų, nekaltas užsiėmimas turi savų minusų ir pavojų. Posakis, jog televizija „pūdo“ žmogaus smegenis, turi nemažai rimtais psichologiniais tyrimais pagrįstų įrodymų.

Žala kritiniam mąstymui

Herberto Krugmano atliktas tyrimas atskleidė, jog televizijos žiūrėjimo metu susilpnėja kairiosios smegenų pusės veikla, o pažintinių funkcijų veiklą perima dešinioji pusė. Tačiau dešinioji pusė, kuri yra atsakinga už fantaziją, emocijas ir neracionalią veiklą, nesugeba kritiškai vertinti gaunamos informacijos.

Skirtingai nuo kairiosios pusės, dešinioji smegenų pusė neanalizuoja ir neorganizuoja gaunamos informacijos. Ji informaciją apdoroja abstrakčiai, todėl žmogus, žiūrėdamas televiziją, į matomus vaizdus labiau linkęs reaguoti emociškai nei racionaliai ir apgalvotai. Taigi, žiūrėjimo metu suvokiama informacija retai būna tiksli ir vertinga žinių įgijimo prasme.

Šias išvadas puikiai iliustravo Jacob Jacoby tyrimas, kurio metu 2.700 žmonių buvo rodytos reklamos ir nesudėtingi video klipai. Net 90 procentų tiriamųjų klaidingai suprato tai, ką prieš kelias minutes matė televizijos ekrane. Nors nėra tiksliai žinoma, kokios priežastys sukelia tokį kairiosios smegenų pusės atsisakymą tinkamai veikti žiūrint televiziją, tačiau manoma, jog ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėtų neigiamų pasekmių kritiniam bei racionaliam aplinkos suvokimui.

Smegenų veiklos sumažėjimas

 Dažnas žmogus žiūrėdamas televizorių užmiega ne tik dėl nuobodulio ar nuovargio. Tam gali būti ir rimtesnė bei kiek pavojingesnė priežastis. Septinto dešimtmečio pabaigoje ir aštunto pradžioje buvo atlikti penki eksperimentai, tiriantys televizijos poveikį žiūrovo smegenims. Keturi iš jų atskleidė, jog monitorių ar televizorių skleidžiama ryški mirganti šviesa paveikia smegenis panašiai kaip transas ar meditacija. Net jei labai atidžiai sekamas filmo siužetas, neurologiniu požiūriu smegenų veikla nedaug skiriasi nuo miegojimo ar gilaus atsipalaidavimo. Per labai trumpą televizoriaus žiūrėjimo laiką smegenyse žymiai sumažėja alfa bangų aktyvumas. Tai ne tik migdo, tačiau ir lemia pernelyg aukštą gaunamos informacijos sugėrimo lygį, bei negebėjimą jos filtruoti. Be filtruojančio barjero informacija patenka tiesiai į pasąmonę, kur, mums nesuvokiant, veikia jau egzistuojančią informaciją ar žinias. Nesunku suprasti, jog tai labai naudinga reklamų kūrėjams ar suinteresuotiems skleisti slaptas pasąmonines žinutes.

Deja, nors ir naudojant tokias modernias priemones kaip elektroencefalografija, kuri plačiai taikoma bandant atsakyti į klausimą kaip reklamas padaryti paveikesnėmis, naujesnių viešai skelbiamų tyrimų apie televizijos poveikį smegenų bangų aktyvumui nėra. Todėl nėra tiksliai žinoma kokį poveikį smegenims turi naujieji LCD monitoriai, tačiau dėl mažesnio šviesos mirgėjimo, pastarieji turėtų sumažinti ar net panaikinti šį poveikį.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo pavojus

Televizija neabejotinai silpniau ar smarkiau veikia kiekvieną, bet atrodo, kad greičiausiai ir rimčiausiai paveikiami yra jauniausieji žiūrovai. Dėl pernelyg ilgo televizijos žiūrėjimo vaikai ateityje gali turėti problemų susikaupiant, atliekant nuobodžias užduotis ar tvardant emocijas. 2007 metais buvo paskelbti išsamaus tyrimo rezultatai apie ryšį tarp televizijos ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimo, kylančio vaikams. Naujosios Zelandijos Dunedino mieste buvo ištirta 1.037 vaikų, kurių amžius svyravo nuo 5 iki 11 metų. Vaikai, žiūrėję televiziją daugiau nei 2 valandas per parą, rodė didesnį nei vidutinį polinkį į dėmesio ir aktyvumo sutrikimus. Ypač ryškūs simptomai pasireiškė tiriamiesiems, televiziją žiūrėjusiems daugiau nei 3 valandas per parą.

Minėto tyrimo rezultatus dar kartą patvirtino 2004 metais Sietlo vaikų ligoninėje ir regioniniame medicinos centre atlikti tyrimai. Jų metu taip pat buvo gauti panašūs rezultatai. Nustatyta, jog 1-3 metų amžiaus vaikai, praleisdavę daug laiko prie televizoriaus, yra dešimčia procentu labiau linkę rodyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus sulaukę 7 metų. Manoma, kad toks televizijos poveikis kyla dėl šiuolaikinės filmų ir klipų redagavimo manieros. Palyginti su senesniais filmais, scenų kaita yra daug dažnesnė ir greitesnė, siužetai vystomi daug intensyviau. Taip pat televizija atitraukia vaikus nuo skaitymo, piešimo ir panašios veiklos, kuri turėtų ugdyti kantrybę bei gebėjimą susikaupti.

Nepaisant televizijos teikiamų pramogų bei naudos, reikia atsižvelgti ir į galimą žalą, kuri gali kelti itin rimtus pavojus žmogaus protui ir sveikatai. Ypatingai svarbu šį rizikos faktorių įvertinti prieš leidžiant mažiesiems patogiai įsitaisyti priešais žydrąjį ekraną.

Parengė Tomas Asminavičius

Plačiau apie 3D technologijų poveikį sveikatai

Pasaulyje stereoskopinės technologijos (3D) įnirtingai veržiasi į kino, kompiuterių ir net į televizijos ekranus. Dauguma tų, kurie panyra į svaiginančią 3D vaizdo gilumą, nesusilaiko nuo tokių komentarų, kaip „fantastiškas pojūtis“ arba „nepakartojama patirtis“.Vis daugėja kino teatrų, siūlančių erdvinio vaizdo akinius, plečiamas tokių filmų repertuaras, žadama intensyvi 3D technologijų plėtra televizijoje, žaidimuose. Bet ar kas nors susimąstė, kaip trijų dimensijų vaizdas gali veikti mūsų sveikatą?

Pasak kai kurių specialistų, nepageidaujamos reakcijos kyla dėl nenatūralių akių judesių žiūrint 3D vaizdus. Paprastai žiūrėdami į link mūsų artėjantį objektą, susikoncentruojame į jį akimis. Pirmiausia, akių obuoliai pasisuka nosies link, o tada krumplyniniai raumenys suspaudžia lęšiukus, kad pakeistų jų formą ir akis prisitaikytų prie matomo vaizdo.Šis fiziologinis reiškinys vadinamas akomodacija (lot. accomodatio – pritaikymas, prisitaikymas). Žiūrint 3D formato vaizdą, mūsų akių obuoliai taip pat pasisuka link nosies, tačiau jei įvyktų akomodacija, žiūrovo akys susikoncentruotų ne į ekraną, o į prieš jį esantį tašką.Smegenys gauna klaidingą signalą, nes žvilgsnis sukryžminamas be akomodacijos.Taip akys bando išlaikyti ir įprastą, ir filmui žiūrėti būtiną dirbtinę būseną, todėl patiria ypač didelį krūvį, dėl kurio gali kilti migrena ar net atsirasti pykinimas.Puiku, jei trimačiais filmais tik retkarčiais pasimėgaujama kino teatruose, tačiau turint tokią įrangą namuose ir naudojantis ja valandų valandas, poveikis sveikatai gali būti išties labai rimtas.

Nė vienas iš gamintojų iki šiol dar nepasirūpino atlikti išsamių 3D vaizdo atkūrimo įrangos poveikio žmogaus organizmui, tačiau psichoanalitikai vis tik pataria moderniąja pramoga nepiknaudžiauti, kadangi mirgantys vaizdai gali sukelti epilepsijos priepuolį ar širdies smūgį į šių ligų rizikos grupę patenkantiems asmenims.Taip pat (ir tai jau galioja bet kuriam iš mūsų), naudojantis trijų dimensijų įranga privalome stebėti, ar nepasireikš kuris nors iš šalutinių simptomų: regėjimo sutrikimas, svaigulys, akių ar raumenų spazmai, pykinimas, silpnumas, mėšlungis ir kiti.Ir pats svarbiausias dalykas – būtina atkreipti dėmesį į mažamečius, nes jų lankstūs ir imlūs protai tokiais atvejais paveikiami labiausiai.

XXI amžiaus technologijos vis labiau mus stebina bei įtraukia į naujų potyrių pasaulį, tačiau viskuo reikia mėgautis su saiku.Sveikata ir gera savijauta žmonėms turi būti svarbesnė nei trumpalaikės pramogos.

 Parengė Simona Motuzaitė