Posts Tagged ‘ socialiniai tinklai ’

Plačiau apie komunikacijos poreikio kaitą

Komunikacija yra be galo svarbi visame pasaulyje. Vienas iš komunikacijos būdų dvidešimt pirmame amžiuje – socialinės svetainės. Pastarosios jau pasiekė virsmo tašką ir yra apskaičiuota, kad iki 2012 metų daugiau kaip 600 milijonų žmonių yra užsiregistravę socialinių tinklų svetainėse. Taigi galima drąsiai teigti, kad poreikis bendrauti didėja ir tuo pačiu keičiasi.

Minėti tinklai turi galią keisti kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Internetinis socialinis tinklas iš pagrindų pakeičia tai, kaip mes matome save, kaip sąveikaujame su kitais, kaip dirbame, kokiais naujais būdais dalyvaujame mus supančioje aplinkoje ir ją plečiame. Prisimenant socialinių tinklų pradžią, iš esmės, jie buvo naudojami beveik vien asmeniniams tikslams. Tačiau laikui bėgant tie tikslai pradėjo keistis, nes transformavosi žmonių poreikiai, atsirado technologinės naujovės. Žmonės juose pradėjo ne tik bendrauti, bet ir skleisti kur kas įvairesnę informaciją, kurti adresų knygą, „daryti“ reklamą, ieškoti bendraminčių, jungtis į tam tikras grupes, naudotis naujais šaltiniais…

Taigi pasigilinkime, kaip socialiniai tinklai veikia skirtingų profesijų atstovų profesinę savirealizaciją, pavyzdžiui, politikus ir žurnalistus.

Politikai

Kaip jau minėjau, skirtingų profesijų atstovai socialiniais tinklais arba juose pateikta informacija stengiasi pasinaudoti savaip. Minint politikų komunikaciją socialiniuose tinkluose, galima teigti, kad jie internetine erdve naudojasi dėl politinio aktyvumo. Tai padeda suburti socialines grupes, kuriose būtų sprendžiami probleminiai klausimai susiję su politika ar siūlyti tam tikras politines idėjas bei kelti susirūpinimą jomis.

Politinės partijos naudojasi interneto teikiamu viešumo potencialu ne tik kaip politiniu įrankiu, bet ir kaip vienu iš pagrindinių būdų išvengti neteisingos informacijos sukonstruotos žiniasklaidos. Socialiniuose tinkluose patys politikai apie save skleidžia norimą informaciją, tiek asmeninę, tiek ir susijusią su jų darbu, ir taip įgydami populiarumo bei žinomumo tarp žmonių. Taigi, socialiniai tinklai politikams teikia kur kas daugiau galimybių nei tik bendrauti su visuomene.

Politiniams veikėjams, priklausantiems nuo visuomenės paramos, novatoriškumo regimybė yra beveik tokia pat, kaip ir taikymasis prie vyraujančių idėjų bei struktūrinių galimybių. Politinis spektaklis reikalauja, kad partijų lyderiai, demonstruodami savo talentus ir taip įtvirtindami savo  teisę valdyti kitus, žengtų naujais takais. Anksčiau kurti patrauklų politinės partijos lyderio įvaizdį buvo galima pasitelkiant kalbą, gestus. Šiandien daugybė įvairių partijų atstovų naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, jose sparčiai tobulėjančiomis  saviraiškos formomis ir tuo pačiu kuria tam tikrą savo įvaizdį socialiniuose tinkluose.

Dėmesio sutelkimas ir tam tikras konstravimas į technines priemones, nesvarstant tikslų, taip pat padeda išrinkti lyderį. J. Habermasas įtaigiai argumentuoja, kad techninis diskursas išstumia vertybinį diskursą. Naujai įsivyraujantis diskursas politikos lyderiams padeda išlaikyti paramą dar ir todėl, kad dėmesį telkia į tariamų veiksmų originalumą, nukreipdamas jį nuo jų efektyvumo, palaikant esamą konkuruojančių grupių jėgų pusiausvyrą. Taigi galima daryti išvadą, kad komunikacija tobulėja, keičiasi atsižvelgiant į visuomenėje esančius žmonių interesus. Tai kaitai reikšmingos įtakos turi ir pakitęs politikų „noras“ su žmonėmis dalintis informacija, šitokiu būdu pritraukiant publikos dėmesį.

Žurnalistai

Šios specialybės atstovai socialiniais tinklais yra linkę pasinaudoti „iš kitos pusės“. Demokratijos sargai ganėtinai greitai sugalvojo, kaip tinkamai ir naudingai galima pasinaudoti socialinių tinklų teikiama viešumo galimybe.

Niekas nepaneigs, jog per paskutinį dešimtmetį internetas ir interneto žiniasklaida itin smarkiai pasikeitė ir atvėrė kelius plėtotis socialinei žiniasklaidai. Dabar daugelis žinių žmones vėl pasiekia, tam tikra prasme, priešindustrine forma – iš lūpų į lūpas. Tik anksčiau žmonės apie įvairius dalykus pranešdavo kitiems pokalbių metu, nes ne visi turėjo galimybę perskaityti tam tikras naujienas, sužinoti, kas vyksta jų aplinkoje. Šiandien ta naujausia informacija yra perduodama žodiniu pavidalu kur kas modernesniu metodu. Pasitelkiant kompiuterį, socialinius tinklus, mobilųjį telefoną galima greitai ir labai lengvai paskleisti norimą informaciją.

Socialiniai tinklai – tai vieša erdvė, kurioje ne tik eiliniai piliečiai, bet ir vieši asmenys savanoriškai pateikia daug asmeninės informacijos (jų pačių sukurtame profilyje). Taigi, būtent tokios informacijos apie visuomenei rūpimus ir pažįstamus žmones ieškantys žurnalistai, šiose vietose gali skaityti, rinkti pateiktą informaciją, įsirašyti nuotraukas, bandyti susitarti dėl interviu ar atsakymus į opius bei aktualius klausimus gauti tiesiog nusiuntus žinutę. Juk žmogų susirasti socialiniame tinkle yra visai nesunku – tereikia žinoti jo vardą ir pavardę. Tokiu atveju žurnalistas gali pasiekti bet kokį žmogų ganėtinai greitai, taupant savo asmeninį laiką ir tuo pačiu bandant plėsti pažįstamų žmonių ratą. Taigi sumanūs ir šiuolaikiški žurnalistai, gali greitai gauti tikslią informaciją apie nepažįstamą žmogų, kuris kažkokiu aspektu yra svarbus visuomenėje. Visgi, informacijos ieškantys žurnalistai pirmiausiai turi mokėti tinkamai bendrauti bei pasirinkti tinkamą prieigą prie žymaus asmens, o tik po to pasinaudoti turimomis komunikacijos technologijomis.

Taigi poreikis bendrauti, keistis informacija su kitais yra tiesiog neišvengiamas. Jis buvo, yra ir bus svarbus. Tačiau jo kaita yra akivaizdi. Juk nenumaldomai keičiasi žmonių mąstymas: tam ženklios įtakos turi šiuolaikinės technologijos, interneto erdvė, lengviau pasiekiamas išsilavinimas… Žmonės pradeda dalintis į tam tikras internetines-socialines grupes, kurdami savo poreikius atspindinčias kryptis bei apibrėždami jas. Mano nuomone, tokią kaitą galima pavadinti tikru progresu, kuris yra naujų, teigiamų permainų ženklas.

Parengė Agnė Sinkevičiūtė

Plačiau apie nuotraukas socialiniuose tinkluose

Socialinis tinklas – tai erdvė, kurioje žmogus gali nevaržomai bendrauti, atskleisti savo pomėgius, dalintis įvairiomis mintimis, patirtimis ar nuotraukomis su draugais bei bendraminčiais. Tačiau, būtent virtualioje erdvėje iškyla pavojus susidurti su žmogaus „dviveidiškumu“, o gal tiksliau „netikrumu“, t. y. žmogus gali save pateikti tokį, kokiu norėtu būti – turtingu, drąsiu, protingu ar beprotiškai gražiu – bet ne tokiu, kokiu yra iš tikrųjų. Daugelis psichologų teigia, jog dažnas žmogus yra linkęs į narciziškumą(savimeilę) ir visomis įmanomomis priemonėmis siekia  atkreipti į save dėmesį: nesvarbu ar tai būtų „PhotoShop“ pagalba padailintos nuotraukos ar tiesiog nuolatiniai įrašai ant savo „Facebook“ profilio sienos.

Turbūt yra išlikęs tik nedidelis ratas žmonių, kurių dienotvarkėje nebūtų punkto „Prisijungti prie „x“ socialinio tinklapio“, prie kurio dienos eigoje padedama tikrai ne viena varnelė. Ne paslaptis, kad dauguma jaunų žmonių nori pasirodyti kuo gražesni bei įdomesni ir, bet kokia kaina, būti pastebėti kitų socialinio tinklapio vartotojų.Nuotraukos atlieka labai svarbų vaidmenį, virtualiojo „aš“ kūrime. Pastarosios ne tik kruopščiai atrenkamos apžiūrint ir analizuojant kiekvieną fotografijos elementą, bet dažnai bent šiek tiek pagražinamos vaizdo redagavimo programomis.Vis dažniau pasitaiko labai akivaizdžiai(ir neretai gana nevykusiai) redaguotų nuotraukų, kuriose vyrauja aiškus dirbtinumas, o ne natūralus žavesys.

„PhotoShop‘as – visagalis“ – tai frazė, kuria šventai tiki daugelis jaunosios kartos atstovų. Tikra tiesa – ši kompiuterinė programa suteikia galimybę ne tik pašalinti esamus ar įsivaizduojamus trūkumus, bet ir leidžia radikaliai pakeisti savo išvaizdą.Teko girdėti daugybę istorijų, kai socialiniuose tinklapiuose susipažinę ir tik nuotraukose vienas kitą matę žmonės, sutikę gyvai vienas kito tiesiog nepažino.Iš nuotraukų aplinkiniai sužino ne tik apie mūsų išvaizdą ar mėgstamą aprangos stilių.Fotografijos atskleidžia ir žmogaus charakterį, pomėgius ir netgi mąstyseną.Štai, dažnas jaunuolis po gero vakarėlio, kelionės ar koncerto, skuba į virtualiąją erdvę įkelti kuo daugiau nuotraukų ir  visiems pranešti apie puikiai praleistą laiką bei nepamirštamas akimirkas.Itin noriai viešinamos nuotraukos, kuriose pagrindinis(-ė) herojus(-ė) apsuptas draugų arba užsiima kokia nors „kieta“(greičiau jau vulgaria) veikla, taip norėdamas save pateikti kaip be galo linksmą ir jokių apribojimų nepripažįstantį „vakarėlių liūtą/-ę“.Publikuojamų nuotraukų gausa taip pat turi tam tikrą reikšmę.Taisyklė „Kuo daugiau – tuo geriau“ tinka kaip niekada puikiai.Atrodytų, kad tarp nuotraukų kiekio ir juose užfiksuotų akimirkų smagumo yra tiesioginis proporcingumas.

Kiti socialinių tinklų vartotojai net nesiruošia pasauliui parodyti savojo veido – jie pasinaudoja internete rastomis kitų žmonių, dažniausiai įžymybių, fotografijomis. Nors toks poelgis gali būti suprastas įvairiai, bet pirmiausia kyla mintis, jog šie žmonės tiesiog nori būti panašūs fotografijoje pavaizduotą garsenybę.Arba yra to asmens didelis(-ė) gerbėjas(-a).Arba tiesiog trokšta išskirtinio dėmesio.Tiesa, yra ir įvairių  keistuolių, kurie save pristato juodai baltu  fonu, įvairiais užrašais ar tiesiog animacinių filmukų veikėjais.

Galima tik spėlioti, kokie konkretūs veiksniai skatina žmones socialiniuose tinklapiuose kuriamą virtualųjį „aš“ gerokai patobulinti. Tai individualus klausimas, kurio atsakymas yra nulemtas asmeninių tikslų, nuostatų ir vertybių.Visgi, anksčiau ar vėliau, yla išlenda iš maišo.Labai išmintingai bei poetiškai yra pasakęs E.Mieželaitis: „Grožis nepakenčia melo. Jeigu siela suteršta melo, tai akys nemato grožio. Melas naikina grožį, o grožis – melą“.

Parengė Inga Bartuševičiūtė