Posts Tagged ‘ mobilieji telefonai ’

Mitų griovimas: keturi urbanistiniai prietarai apie mobiliuosius telefonus

Mobilus ryšys, kaip sąlyginai naujas išradimas, vis dar kelia daugybę klausimų dėl savo poveikio naudotojo sveikatai ir jo aplinkai. Atliekama begalė tyrimų, kurių rezultatai dažnai prieštarauja vieni kitiems, yra netikslūs ar neatitinka moksliškumo kriterijų. Nepatvirtintos informacijos gausa sukuria tikrą maišalynę tiek žiniasklaidoje, tiek pačių mobiliųjų telefonų vartotojų smegenyse. Mobilusis telefonas tampa puikiu nesusipratimų, mitų, pagražinimų ar paprasčiausių melų šaltiniu. Galima išgirsti tiek įvairiausių nepagrįstų kaltinimų mobiliesiems telefonams, jog pradeda atrodyti, kad šie yra pavojingesni už šaltuosius ginklus. O, kadangi baimė, nors ir nebūtinai pagrįsta, sklinda greitai ir išlieka ilgai, daugybė mitų apie neįtikėtinus mobiliųjų telefonų pavojus yra žymiai populiaresni nei tiesa. Šį straipsnį paskyriau kelių mitų, dažniausiai sušmėžuojančių viešojoje erdvėje, apžvalgai  – išsiaiškinkime, ar yra juose nors lašas teisybės.

1. Mitas: Mobilus telefonas gali sukelti smegenų vėžį

Tikriausiai stipriausio atgarsio pasaulyje sulaukusio pranešimo apie smegenų vėžio pavojų, keliamą mobilaus telefono, autorius yra Pasaulio Sveikatos Organizacija. 2011 metais buvo atliktas stambaus masto tyrimas, kurio metu tyrėjai nusprendė, jog mobilieji telefonai „galbūt gali“ sukelti vėžį. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros, priklausančios PSO, ekspertai neatliko naujo eksperimento, tačiau išanalizavo iki tol atliktuosius ir, nors joks ryšys tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir vėžio nebuvo rastas, agentūros direktorius Christopher Wild teigė, jog smegenų vėžys vystosi per ilgai, kad galima būtų tvirtai teigti, jog mobilieji telefonai jo nesukelia. Todėl, nors įrodymų ir nėra, žmonės turėtų pasisaugoti. Kita vertus, vėžinių susirgimų statistika nuo 1980 metų nepakilo, nepaisant tuo metu ypač pradėjusio kilti mobiliųjų telefonų populiarumo.
Kiek vėliau, 2011 metų antroje pusėje, Danijoje buvo atliktas naujas tyrimas, kurio metu buvo ištirta daugiau nei 350 000 danų. Tiriamieji buvo suskirstyti į grupes: tuos, kurie nuo 1995 metų naudojosi mobilaus telefono ryšiu ir tuos, kurie nesinaudojo. Šio tyrimo išvadose teigiama, jog vėlgi nebuvo rasta jokio ryšio tarp padidėjusios vėžinių auglių rizikos ir naudojimosi mobiliaisiais telefonais.

Mobiliuosius telefonus gina ne tik absoliuti dauguma tyrimų, tačiau ir fizikos mokslas. Manoma, kad net ir labai stengiantis, mobilieji telefonai vėžio nepajėgtų sukelti. Pastarųjų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra nejonizuojančioji. Tai reiškia, jog ji nėra pajėgi išardyti molekulinius ryšius ląstelių viduje, skirtingai nei gama, ultravioletiniai ar rentgeno spinduliai, kurie turi pakankamai energijos naikinti minėtuosius ryšius. Būtent šie spinduliai ir gali sukelti ląstelių mutacijas ir vėžinių auglių išsivystymą.

Mokslinio tikslumo vardan, galima palyginti mobiliųjų telefonų elektromagnetinę spinduliuotę su kitomis spinduliuotėmis. Štai, pavyzdžiui, gama ar rentgeno spinduliai turi didesnę nei 480 kilodžaulių moliui galią, kurios užtenka sutraukyti molekulinius ryšius organizmo ląstelėse. Sklindanti žalia šviesa turi apie 240 Kj/mol energiją, kurios pakanka iškreipti rodopsino molekules, esančias tinklainėje. Tai padeda mums suvokti šviesą ir spalvą. Galiausiai, mobilaus telefono spinduliuotė yra mažesnė, nei 0.001 kilodžaulių moliui. Nepanašu, kad tokio pajėgumo spinduliuotė galėtų sukelti neigiamų pasekmių organizmui.

Nors beveik neįmanoma įrodyti neiginio – visiškai patikimai įrodyti, kad kažkas nevyksta ar neegzistuoja – tačiau bent jau kol kas labiau tikėtina, kad mobilusis telefonas neigiamas pasekmes smegenims gali sukelti nebent stipriai jį metus į kieno nors galvą.

Mitas sugriautas!

2. Mitas: Mobilusis telefonas gali sutrikdyti lėktuvo prietaisus.

Prieš kiekvieną skrydį lėktuvu, keleiviai paprašomi išjungti mobiliuosius telefonus. Paplitusi nuomonė, jog tai daroma siekiant padidinti kelionės saugumą: elektroniniai prietaisai gali sukelti trukdžius lėktuvo prietaisuose ir klaidinti orientuotis bandantį pilotą. Tačiau niekam ne paslaptis, kad yra daugybė skeptiškai į tai žvelgiančių žmonių, kurie ne tik neišjungia telefonų, tačiau ir mielai jais naudojasi skrydžio metu. Vis dėl to, lėktuvų katastrofos masiškai nevyksta. Lėktuvams ir jų pilotams gana puikiai sekasi ir tuomet, kai lėktuve esantys keleiviai naudojasi mobiliuoju ryšiu. Taigi, koks reikalavimo išjungti mobiliuosius tikslas?

Šiuolaikiniai lėktuvai yra pakankamai gerai apsaugoti nuo išorinių trukdžių ir jų prietaisai veikia visiškai skirtingais dažniais, nei mobilieji telefonai. Nepanašu, jog skambutis draugui, esant keleto kilometrų aukštyje, galėtų sukelti aviakatastrofą. Toks nelaimės scenarijus – labai neįtikėtinas. Federalinė JAV aviacijos tarnyba pripažįsta, jog neturi patikimos informacijos apie telefonų sukeltas nelaimes. Tačiau, atrodo, ši ir kitos tarnybos nelinkusios rizikuoti. Netgi jei per 10 metų telefono veikla sukeltų tik vieną nelaimę, jų požiūriu, geriau išvengti ir šios vienos  avarijos. Taip pat, naudojantis telefonu dideliame aukštyje, telefonas signalą bando priimti ne iš vieno ryšio bokšto, tačiau iš keleto vienu metu. Tai gali „užkimšti“ mobilųjį ryšį ir trikdyti kitų žmonių skambučius, o ne lėktuvo prietaisus.

Draudimas turi ir kitų priežasčių. Per interviu, vienas JAV pilotas, paklaustas, kodėl egzistuoja reikalavimas išjungti elektroninius prietaisus, atsakė: „Tai daroma siekiant užtikrinti keleivių saugumą ir neblaškyti jų dėmesio. Jei reikėtų nutraukti pakilimą ir staiga stabdyti, nenorėčiau, kad į mano kabiną įlėktų nešiojamasis kompiuteris“.

Federalinės JAV komunikacijų komisijos(FCC) atlikta apklausa atskleidė, kad didžioji dalis keleivių net ir nenorėtų galimybės telefonais naudotis lėktuvuose, ar kad jais naudotųsi kiti pakeleiviai. Panašu, kad didžioji keleivių dalis mėgsta bent lėktuvuose atsipūsti tiek nuo savo, tiek nuo garsiakalbių plepių kaimynų telefoninių pokalbių. Visgi, reikia paminėti, kad kai kurios tarptautinių skrydžių kompanijos jau suteikia galimybę telefonu bendrauti skrydžio metu.

Taigi, nors lėktuvuose telefonų naudoti negalima dėl keletos priežasčių, „išprotėti“ galintys lėktuvo prietaisai tikrai neužima svarbiausios vietos tarp jų.

Mitas sugriautas!

3. Mitas: Mobilusis telefonas gali pritraukti žaibą

Yra nemažai pranešimų apie žaibo pakirstus žmones, kurie nelaimės metu naudojosi mobiliuoju telefonu. Tokie sutapimai, kartu su žinojimu, kad telefonai turi antenas, skleidžiančias  radijo bangas, sukuria iliuziją apie padidintą žaibo pritraukimo pavojų.

Vis dėlto, Motorola atstovai tikina, kad žaibas žmogaus, kalbančio telefonu, kuris trskleidžia 600mW stiprumo visakryptes radijo bangas, tikrai negali atsekti. Jiems antrina ir Australijos telekomunikacijų agentūra, kuri teigia, jog pavojus būti nutrenktam žaibo kyla dėl buvimo lauke, atvirose vietose, prie aukštų objektų, vandens ar aukštose vietovėse. Telefonu besinaudojantis žmogus žaibui neatrodo patrauklesnis, nei jo neturintis. Kita vertus, Britanijos medicinos žurnalas(British Medical Journal) perspėja, jog, nors mobilus telefonas negali pritraukti žaibo, tačiau atsidūrus labai netinkamoje vietoje audros metu, mobilaus turėjimas žaibo smūgio pasekmes gali pabloginti. Tokiu atveju žaibo sukelta iškrova žmogaus kūne gali padaryti daugiau žalos, nei telefono neturinčiajam. Visgi,  žaibo smūgio poveikį sustiprinti gali bet koks nelaimėlio turimas metalinis daiktas: laikrodis, pakabukas ir pan.

Mitas sugriautas(visgi, mobiliojo telefono perkūnijos metu į lauką geriau nesinešti)!

4. Mitas: Mobilaus telefono nešiojimas kelnių kišenėje mažina vyrų vaisingumą

Vienas labiausiai ginčytinų klausimų apie mobiliųjų telefonų kenksmingumą, yra jų poveikis vyrų vaisingumui. Nors atlikta daugybė tyrimų, ieškančių ryšio tarp telefono naudojimo ar laikymo kišenėje ir spermos kokybės, tačiau nepanašu, kad nors vienas iš jų nekeltų abejonių.

Vienas iš tyrėjų, daktaras Allan Pacey teigė, jog, nors laboratorinėmis sąlygomis telefonų poveikis spermai yra matomas, tačiau šie eksperimentai yra labai toli nuo to, kas vyksta žmogaus organizme, bei to, kaip mobilusis naudojamas realiame gyvenime. Nebuvo atkreiptas dėmesys į šilumą sugeriančius bei organizmą apsaugančius audinius, nebuvo atsižvelgta į kitas tikėtinas hipotezes. Pavyzdžiui, spermai pakenkti galėjo paprasčiausios šilumos poveikis. Panašų poveikį gali turėti aptempti džinsai ar nešiojamojo kompiuterio laikymas ant kelių. Šylantis mobilaus telefono elementas ar šildantis elektromagnetinių bangų poveikis, eksperimento metu nesant nuo to apsaugančiam audiniui, galėjo iškreipti rezultatus.

Mitas sugriautas!

Kažką ginantys požiūriai ar tyrimai dažnai būna sutinkami skeptiškai, manant, jog rezultatai gali būti užsakyti suinteresuotų grupių: šiuo atveju, mobilių telefonų kompanijų. Tačiau skeptiškumas turėtų būti naudojamas iš abiejų pusių: už ir prieš. Nepaisant daugybės egzistuojančių prietarų apie mobiliuosius telefonus, toli gražu ne visi yra pagrįsti. Vis dėlto, šie mitai yra giliai įstrigę kai kurių vartotojų sąmonėse. Vartotojų, kurie per daug neabejodami ir nesigilindami į esamus faktus, skleidžia baimės propagandą apie mobiliuosius telefonus „žudikus“.

Parengė Tomas Asminavičius

Plačiau apie mobiliojo telefono poveikį sveikatai

Mobilusis telefonas − nedidelio galingumo radijo siųstuvas-imtuvas, perduodantis ir priimantis informaciją elektromagnetinėmis bangomis1. Tai bene universaliausia ir patogiausia  bendravimo bei informacijos priemonė. Šiandien pasaulyje mobilusis telefonas yra išties nepakeičiamas daiktas, kai reikia tvarkyti verslo ar asmeninius reikalus, norima pasiklausyti muzikos, netgi fotografuoti. Daugelyje valstybių daugiau kaip pusė gyventojų naudojasi mobiliaisiais telefonais, o jų rinka sparčiai auga. 2009 m. pabaigoje pasaulyje buvo apie 4,6 mlrd. abonentų. Kadangi mobilieji telefonai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, vis netyla ir diskusijos bei tebevykdomi tyrimai dėl jų poveikio žmonių sveikatai. Teigiama, kad dažnas kalbėjimas telefonu gali sukelti rimtas širdies ligas, net vėžį. Kaip šie aparatai veikia žmonių savijautą bei sveikatą? Kokią įtaką mobilieji telefonai turi jaunam organizmui, t.y. vaikui? Pabandykime viską išsiaiškinti nuosekliai.

Bevaisiai tyrimai

Penkerius metus Danijoje, Švedijoje, Italijoje, Britanijoje, Kanadoje ir Australijoje buvo atliekami stebėjimai, kaip elektromagnetiniai laukai veikia žmogaus organizmą. Buvo stebimi sergantieji vėžiu, kurie naudojosi mobiliuoju telefonu, siekiant nustatyti, ar yra ryšys tarp ligos progreso ir elektrinio lauko. Visgi, mokslininkai konkrečių rezultatų tyrimų metu negavo – patikimų įrodymų, jog mobilieji telefonai lemtų vėžinių ligų atsiradimą ar vystymąsi nėra iki šiol.

Kalbant apie mobiliųjų telefonų poveikį žmogaus klausos kokybei, atrodytų, jog neigiama pastarųjų įtaka neišvengiama:  mobilieji telefonai pokalbio metu priglaudžiami prie ausies kaušelio, todėl elektromagnetinių bangų poveikis vidinės ausies funkcionavimui bei klausai lyg ir turėtų būti nenuginčijamas. Prieš keletą metų buvo atlikta nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti mobiliojo telefono poveikį žmogaus klausai, tačiau sveikatos pakitimų nerasta lygiai kaip ir tiriant vėžinių susirgimų priežastis.

Visi baiminasi mobiliojo telefono skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikio, tačiau techniškai tvarkingas telefonas skleidžia elektromagnetines bangas, atitinkančias leistiną normą, ir žmogaus sveikatai neigiamos įtakos neturi. Tačiau jeigu yra pažeista antena, elektromagnetinis spinduliavimas gali gerokai viršyti normą. Tačiau vėlgi, mobiliųjų telefonų neigiamas poveikis nervų sistemai,galvos kraujotakai bei širdžiai moksliškai nepatvirtintas.

Vaikai ir mobilieji telefonai: drausti ar leisti?

Apžvelgus ir paneigus mobiliojo telefono kenksmingą poveikį fiziologinei žmogaus gerovei, lieka dar vienas svarbus aspektas – psichologinė sveikata. Žinoma, subrendę žmonės vargiai įklimps į priklausomybę nuo šio komunikacinio įrenginio, kadangi jie – racionaliai bei kritiškai mąstantys asmenys. Tačiau kaip yra su mobiliųjų telefonų vartotojų grupe, kuri dar nesugeba adekvačiai suvokti realybės – vaikais? Pasak Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichologės Nijolės Liubinskienės naudojimasis mobiliuoju telefonu, kaip ir kitomis informacinėmis bei komunikacinėmis technologijomis daugiau priklauso nuo asmenybės, tačiau mūsų atžalos yra dar tik besiformuojančios asmenybės, tad jas mobilusis telefonas veikia kitaip: telefonas tampa ne ryšio palaikymo priemone, o žaidimo poreikį tenkinančiu daiktu.

Vaikas nuolat šneka, žaidžia, spaudo mygtukus, tačiau net ir neilgas naudojimasis mobiliuoju telefonu palieka tam tikras žymes mažojo psichikoje. Laikui bėgant skursta bendravimas, jaunasis mobiliojo telefono naudotojas ima prasčiau sutarti su aplinkiniais, tampa irzlus. Taipogi, vaikas sunkiau susikaupia ir paskirsto dėmesį. Be to, tėvams praktiškai neįmanoma kontroliuoti, ką vaikas veikia su savuoju telefonu — kiek ir su kuo šneka, kokias telefono programas naudoja.

Nors neigiamas mobiliojo telefono poveikis žmogaus sveikatai yra praktiškai paneigtas, daugelis sutaria, jog reikia tęsti mokslinius tyrimus, kurie gali padėti geriau suprasti elektromagnetinių laukų įtaką organams bei jų sistemoms. Moksliniams tyrimams svarbu neatsilikti nuo spartaus technologijų progreso – juk be mokslininkų atliktų darbų ir rezultatų, patys išvadų, kurios yra aktualios kiekvieno šiuolaikinio  žmogaus gerbūviui, nepadarysime.

1 http://www.bazinestotis.lt/lt/elektr_spinduliuote/elektromagnetines_bangos

Parengė Simona Motuzaitė

Plačiau apie mobiliųjų telefonų svarbą visuomenei

Ar kada susimastėte, kaip nedidelis prietaisėlis, kurį šiuo metu pasaulyje turi ir naudoja bent pusė jo gyventojų, pakeitė bendravimo, informacijos perdavimo ir žurnalistikos sritis? Taip, šis prietaisėlis – tai jūsų mobilusis telefonas, be kurio dažnas ir į kiemą neina.

Šiuolaikiniai telefonai vartotojams teikiamomis galimybėmis jau senai peržengė savo tikrąją paskirtį, t. y. leisti susisiekti skambučiais ir teksto žinutėmis. Dabar – tai tikras pramogų ir reikalingiausių prietaisų centras. Dėl daugybės naujai integruotų technologijų (žadintuvas, skaičiuotuvas, kalendorius, radijas, mp3-mp4 muzikos grotuvas, foto ir video kamera, įvairūs žaidimai, interneto prieiga, G3 ryšys, Wi-Fi palaikymas bei daugybė kitų programėlių(nuo teksto rinkimo iki video medžiagos redagavimo). Telefonai tapo nepakeičiama priemone ieškant bei dalinantis informacija ar tiesiog smagiai leidžiant laisvalaikį.

Didysis mobiliųjų telefonų technologinis lūžis įvyko 2000 metais. „Sharp J-SH04“ buvo pirmasis telefonas su integruota vaizdo kamera, o tais pačiais metais „Ericsson“ įmonė pristatė pasauliui mobilųjį telefoną turintį Bluetooth bevielę technologiją, kuri leido duomenimis keistis greičiau ir patogiau. Mobilieji telefonai ėmė kaip niekad sparčiai tobulėti: kiekvienais metais juos gaminančios kompanijos pritaikydavo vis naujus technologinius sprendimus, kurie telefonus darydavo dar universalesnius ir patogesnius naudoti. Galiausiai, šios nenutrūkstamos technologinės evoliucijos dėka, atsirado nauja mobiliųjų telefonų rūšis – SmartPhone, mums pažįstami kaip išmanieji telefonai.

Tačiau kokį poveikį mobiliųjų telefonų tobulėjimas turi individo bei visuomenės gyvenimui? Galime drąsiai teigti – didelį. Atsiradus mobiliajam telefonui pasikeitė daugelio žmonių kasdieniniai įpročiai. Telefonas, turintis interneto ryšį, sutaupo mums daug laiko – svarbiausias naujienas galime peržvelgti savo mobiliojo telefono ekrane laukdami parduotuvės eilėje. Skubiai prireikus informacijos, tereikia įsijungti interneto paieškos sistemą, įvesti paieškos žodžius ir jau turime norimus duomenis. Taip pat, kokia gausybė žmonių savo kasdienines išvykas praskaidrina telefoninėmis ausinėmis beklausydami muzikos, o ilgose kelionėse mobiliųjų ekrane  žiūri filmus, žaidžia ar net skaito elektronines knygas. Nepamirškime, kad ir foto bei video kameros mobiliuosiuose įrenginiuose yra labai svarbios – bet kuriuo momentu galima įamžinti malonias akimirkas, gražius vaizdus ar keistus reiškinius. Būtent ši telefonų galimybė fiksuoti vaizdą pakeitė ne tik paprastų žmonių gyvenimus, bet ir visą žurnalistikos sritį.

Per pastaruosius metus, žmonėms, išvydus neįprastus įvykius, tapo visiškai įprasta išsitraukti telefonus ir pradėti stebimą vaizdą filmuoti ar fotografuoti. Telefonu padarytos nuotraukos bei vaizdo įrašai greitai tapo karštų naujienų šaltiniu.Tad nenuostabu, kad nuo 2006 metų televizijos žinių reportažuose dažnai galime išvysti mėgėjiškus kadrus iš įvairių nelaimingų atsitikimų ar stichinių nelaimių, koncertų ir kitų neeilinių įvykių. Juk atvykus žinių tarnybos komandai, dažnai nebėra galimybės profesionaliai įamžinti svarbiausius įvykius, kadangi jie jau būna pasibaigę. Būtent dėl šios priežasties, žurnalistai renkasi mėgėjiškai užfiksuotą, tačiau autentišką medžiagą. Šios galimybės neliko nepastebėtos ir teisėsaugos institucijų: pastarosios ragina žmones, tapusius nusikaltimo liudininkais, užfiksuoti, t. y. filmuoti ar fotografuoti neleistiną veiklą, ir šiuos vaizdus perduoti pareigūnams. Tokia vaizdinė medžiaga labai palengvinai tyrimus ir tampa svariu įrodymu bylose, taip padėdama greičiau nubausti atsakingus asmenis. Kaip pavyzdį galime prisiminti 2011 metais Londone vykusias riaušes. Dauguma šių neramumų metu įamžintų vaizdų buvo filmuoti mobiliaisiais telefonais ir vėliau įkelti į interneto video portalus (youtube.com svetainėje tokių įrašų – daugybė). Numalšinus riaušes, Londono pareigūnai atidžiai peržiūrėjo bei  išanalizavo šiuos video įrašus ir pagal juos bandė nustatyti nusikaltusiųjų asmenybes. Beje, reikia pridurti, kad dauguma Londono riaušių išpuolių buvo organizuojami tų pačių telefonų ir juose įdiegto interneto ryšio pagalba.

Taigi, sparčiai tobulėjantys mobilieji telefonai pakeitė daugumos iš mūsų gyvenimus. Informacija lengviau prieinama, pramogos pasiekiamos vos kelių mygtukų spustelėjimu, o fiksuojamo vaizdo kokybė naujuose telefonuose net lenkia pigesnių fotoaparatų galimybes.Telieka spėlioti, kokios neišsemiamos mobiliųjų telefonų galimybės ir kokie nenuspėjami techniniai sprendimai dar yra prieš akis.

Parengė Viktoras Jasaitis