Posts Tagged ‘ Inga Bartuševičiūtė ’

Politinės komunikacijos galimybės socialiniuose tinkluose

Pastaruoju metu į politinės komunikacijos gretas tarp kitų komunikacijos priemonių, tokių kaip laikraščiai, televizija ar radijas, vis efektyviau įsilieja ir socialiniai tinklai. Socialiniai tinklai, tai dar viena terpė, kurioje politikai gali komunikuoti su potencialiais savo rikėjais, mėginti užkariauti visuomenės narių palankumą, ne tik rinkimų metu, bet ir nuolatos bendraujant su jais. Tačiau visgi ne visi politikai skiria reikiamą dėmesį šioje erdvėje ir daugelis jų, susigriebia tik prieš rinkimus, intensyviai komunikuodami su visuomenės nariais.

Internetas suteikia labai daug galimybių, viena iš jų – politikai gali tiesiogiai pasiekti rinkėjus. Tai yra daug efektyvesnis būdas, norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, negu pasikliauti tarpininko (žiniasklaidos) pagalba, kuri dažnai atrenka kokią informaciją pateikti visuomenei. Naudodami socialinius tinklus politikai gali skleisti norimas žinutes, kurių niekas neiškraipys. Greitas informacijos išplatinimas, pasiekiant didelį žmonių skaičių – dar vienas didelis pliusas, kuris turėtų padėti politikams, dalį žmonių palenkti savo pusėn.

Socialiniai tinklai sudaro galimybes vykti abipusei komunikacijai bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, kas taip pat yra labai palanku valdžios atstovams. Geografinės padėties ir laiko barjeras socialiniuose tinkluose lieka nebesvarbus, o vartotojai gali ne tik aktyviai stebėti politines diskusijas, bet ir patys įsitraukti bei aktyviai dalyvauti įvairiose politinėse diskusijose, kurti ir keistis su politika susijusia informacija. Valdžios atstovai tokiose erdvėse gali skelbti apie įvairius renginius ar susitikimus, diskusijas visuomenei aktualiomis temomis ir pan. Vienas svarbiausių dalykų socialiniuose tinkluose yra tai, kad būtent šioje terpėje yra pasiekiama „nauja“ auditorija – jaunimas, kuris vis dažniau internetą naudoja kaip informacijos šaltinį, pramogų bei laisvalaikio praleidimo būdą. Taigi politikai   išnaudodami naująsias medijas, gali pasiekti ir „prisijaukinti“ labai nemažą auditoriją, nuo kurios iš esmės priklauso tolimesnė ateitis, tačiau išlikęs požiūris, kad reikia orientuotis į dirbantį, o ne jauną žmogų, dažnai politikams „pakiša koją“. Nemokėjimas siųsti žinučių įvairioms auditorijoms, sumenkina politikų galimybes pasiekti norimo tikslo.

Internetas turi galią sukurti stipraus tarpusavio ryšio jausmą, kurį dažnai jaučia tiek politikai, tiek ir rinkėjai diskutuodami bei bendraudami įvairiomis temomis. Tačiau tenka pabrėžti, jog aktyvi komunikacija ir grįžtamojo ryšio siekimas dažniausiai atsirada prieš pat rinkimus, o po jų viskas stoja į senas vėžes ir ryšiai su rikėjais yra nutraukiami. Tačiau laikinas sukurtas ryšys, nėra tvirtas, taigi žmonėms kur kas sunkiau pasitikėti politikais, negu tuo atveju, kuomet politikai nuosekliai ir nuolatos bendrauja, palaiko ryšį su rinkėjais. Socialiniuose tinkluose tam tikrų partijų turimų pasekėjų skaičius gali nieko nereikšti, jei politikas nebus užmezgęs tvirto ryšio su jais.

Socialiniai tinklai sulygina politikos dalyvių galimybes, kadangi šioje erdvėje jau varžomąsi savo idėjomis, nuostatomis ir pagrįstais argumentais, o ne išleidžiamomis lėšomis politinei reklamai sukurti. Šioje erdvėje politikams suteikiama galimybė įtraukti žmones į komunikacijos procesą, jiems priimtiniausia forma – reikalaujančią minimalių pastangų ir laiko, tačiau vėlgi reikia nepamiršti, kad daug kas priklauso ir nuo to, kokią strategiją politikai pasirinks.

Taigi, iš esmės politikams trūksta suvokimo, o gal ir žinių apie socialinių tinklų teikiamas galimybes, bei kaip efektyviai palaikyti santykius, kad rinkimų metu pasiektų siekiamo tikslo. Manau, kad daugelis valdžios atstovų, tiesiog, nesistengia kurti nuolatinio ryšio su šalies žmonėmis interaktyvioje erdvėje, o viena iš priežasčių gali būti ta, jog dauguma, kurie buriasi socialiniuose tinkluose yra jauni, o ne dirbantys žmonės.

Parengė Inga Bartuševičiūtė

Reklama

Priešrinkiminiai Seimo debatai akademinėje aplinkoje

Spalio 2 ir 4 dienomis, Vytauto Didžiojo universitete, vyko priešrinkiminiai seimo debatai, kuriuos suorganizavo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai bei politika besidomintys savanoriai. Į debatus buvo pakviesti aštuonių, labiausiai visuomenės palaikymo sulaukę, partijų atstovai. Atstovus debatuose delegavo pačios partijos. Per dvejus politinius debatus, akademinė bendruomenė turėjo galimybę išvysti Viktorą Pranckietį (LVŽS), Birutę Vėsaitę (LSDP), Algį Čapliką (LICS), Andrių Mazuronį (TT), Mantą Adomėną (TS), Rytį Šatkauską (Darbo partija), Artūrą Zuoką (partija „TAIP“), Remigijų Šimašių (LRLS).

Šiame komentare aptarsiu pirmuosius, t.y. spalio 2 dienos politinius debatus. 

vdu.lt nuotrauka

Politiniai debatai prasidėjo nuo kiekvienos partijos programų, tikslų ir siekių pristatymo. T.y. politinių partijų atstovai, per dvi minutes turėjo trumpai aptarti ir pristatyti akademinei bendruomenei svarbiausius partijos siektinus tikslus ir žinoma taip įtikinti politinius debatus stebinčius visuomenės narius, patikėti programos efektyvumu ir žinoma atitinkamai prabalsuoti rinkimuose į LR Seimą. Vėliau partijų atstovams buvo užduodami įvairūs klausimai, kuriems atsakyti turėjo tik vieną minutę, tačiau nenuostabu, jog beveik visi partijos atstovai į šį laiką netilpdavo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) V. Pranckietis, vienintelis iš visų debatuose dalyvavusių atstovų panaudojo vizualinius elementus, t.y. debatų gale jis pristatė partijos programą, išleistą CD formatu, o be to jo švarką puošė LVŽS emblema. V. Pranckietis debatų metu kelis kartus akcentavo, jog jis nėra partijos narys, bet jam didelė garbė jai atstovauti. Pristatydamas partijos programą jis kalbėjo apie siekį sutvarkyti švietimo finansavimą t.y. tikslinis finansavimas studijoms ir mokinio krepšelio panaikinimas, o taip pat ir mėginimą sutvarkyti su žemės ūkiu ir ekologija susijusius reikalus. Apskritai, partijos atstovas kalbėjo maloniai, jautėsi, jog nėra patyręs politikas, kadangi, kalbėjo paprastai. Trumpai ir aiškiai pristatė svarbiausius dalykus, pernelyg neišsiplėsdamas, tačiau argumentuodamas savo pasisakymus. Iš V. Pranckiečio pasirodymo debatuose supratau, jog daugiausiai dėmesio ši partija skirs žemės ūkio veiklos ir kaimo žmonių gyvenimo pagerinimui.

Lietuvos socialdemokratų partijosnarė B. Vėsaitė savo kalbą pradėjo nuo partijos vertybių, o jos yra solidarumas, socialinis teisingumas ir lygios galimybės. Vizualinį elementą pasitelkė iš dalies, kadangi vilkėjo vyšninės spalvos kostiumėli, o partijos, kurią ji atstovavo dominuojantis spalva yra raudona, taigi iš esmės kažkiek aprangą susiejo su LSDP pagrindine spalva. Paliesdama aktualią temą – ekonominę krizę, B. Vėsaitė, bandė įtikinti auditoriją, jog būtent šios partijos Lietuvai šiuo metu reikia, nes pasakyta frazė „mes kuriame gerovės valstybę visiems ir esame už lygias galimybes visiems, nepaisant socialinės kilmės“, pasako daug ką. Taip pat ji pasitelkusi statistiką pabrėžė, jog per keturis metus Lietuvoje skurdas išaugo 4%, negu, kad buvo anksčiau, taigi pasitelkdama statistiką ir išsakydama truputį auksčiau jau minėtą frazę, ragina bendruomenę balsuoti už LSDP partiją, nes ji galinti „išbristi“ iš esamos susidariusios situacijos.

vdu.lt nuotrauka

Liberalų ir centro sąjungos (LICS) atstovas A. Čaplikas, nuo pat pirmųjų sekundžių pasitelkė rimto, protingo ir solidaus žmogaus įvaizdį. Ne tik jo išvaizda, elgesio manieros, apranga, bet ir kalba nemažai sufleravo apie politiką. Klausant jo rišlios, sklandžios, netgi sakyčiau gerai iš anksto apgalvotos ir argumentuotos kalbos, susimąsčiau, jog daugybė jo žodžiuose pasakytų dalykų yra tiesos. Įtikinamas balsas kalbėjo, jog „ne mes kuriame valstybę, bet jūs ją kuriate…. tik jūs būdami laisvi ir laimingi, padarote valstybę laisvą ir laimingą“. Įkvepiančia kalba A. Čaplikas ragino visus „veržtis“ į priekį ir kurti Lietuvos ateitį kartu. Dažnai kartojami žodžiai kaip „mūsų valstybė“, „jūs kuriate“ „jūs turite judėti“, „jūs turite siekti“, įtikina, jog iš tiesų šios partijos tikslai yra daugiau nei beverčiai pažadai. Jie skatina žmones siekti to, kas padėtų jiems geriau gyventi, nes niekas kitas to už juos nepadarys, niekas už dyką pinigų neduos. Iš A. Čapliko kalbos susidariau įspūdį, jog LICS galvoja apie visuomenės gerovę ir jos ateitį, bet tik tuo atveju, jei dirbsime ir sieksime gerovės visi kartu, taip sukurdami ir savo šviesesnę ateitį.

Paskutinis, daugelio studentų nuomone, tą dieną prasčiausią įspūdį sudaręs Tvarka ir teisingumas  (TT) partijos atstovas Andrius Mazuronis, kuris ne tik, kad neparodė jokių vizualinių elementų, bet ir įvaizdį pasirinko visai kitokį, negu prieš tai jau minėtų ir aptartų oponentų. Atstovas pasirinko daugiau laisvą stilių, kuris daugiau priminė studentišką, bet ne rimto politiko įvaizdį. Nuo pat pirmųjų sekundžių kalbėjo greitai ir daug, tačiau nieko ypatingo taip ir nepasakė. Kalba nebuvo labai rišli, vyravo daugybė nukrypimų, trūko argumentų, nepasakė esminių svarbiausių dalykų. Daugelis klausiusių jo kalbos, iš tiesų nesuprato partijos Tvarka ir teisingumas pagrindinių tikslų, siekių. Baigiantis dviejų minučių laikui A. Mazuronis pasakė, jog „labai sudėtinga papasakoti per dvi minutes programines nuostatas“, taigi savo partijos laiką jis išnaudojo kritikuodamas kitų partijų padarytus darbus ar būsimus užsibrėžtus tikslus. Partijos atstovas dažnai elgėsi nepagarbiai oponentų atžvilgiu, kadangi vis kritikuodavo juos arba juokdavosi iš jų pasisakymų, prunkštavo. Taigi apskritai, daugelio studentų akimis, kaip politikas, A. Mazuronis debatuose pasirodė labai prastai, taigi manau, galėjo sugadinti ne tik savo paties, bet ir partijos reputaciją.

Apibendrinant, šie Vytauto Didžiojo universitete surengti debatai buvo labai naudingi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visiems visuomenės nariams, stebėjusiems politinius debatus tiesiogiai internetu. Būnant netoli jų, matant juos iš arti ir klausant realiai, o ne per televizijos ekraną, kuomet viskas vyksta tiesiogiai, kuomet niekas nesumontuota ir neperdaryta, pasimato tikrieji politikų ir jų partijų pliusai bei minusai. Manau, kad pagrindinis debatų tikslas buvo pasiektas, nes išklausius politikų atsakymus į užduotus klausimus, susipažinus su partijų vertybėmis ir programomis, tikrai gali padėti ir padaryti didelę įtaką piliečių apsisprendimui, renkant kandidatus į LR Seimą.

Parengė Inga Bartuševičiūtė