Posts Tagged ‘ filmas ’

Plačiau apie 3D technologijų poveikį sveikatai

Pasaulyje stereoskopinės technologijos (3D) įnirtingai veržiasi į kino, kompiuterių ir net į televizijos ekranus. Dauguma tų, kurie panyra į svaiginančią 3D vaizdo gilumą, nesusilaiko nuo tokių komentarų, kaip „fantastiškas pojūtis“ arba „nepakartojama patirtis“.Vis daugėja kino teatrų, siūlančių erdvinio vaizdo akinius, plečiamas tokių filmų repertuaras, žadama intensyvi 3D technologijų plėtra televizijoje, žaidimuose. Bet ar kas nors susimąstė, kaip trijų dimensijų vaizdas gali veikti mūsų sveikatą?

Pasak kai kurių specialistų, nepageidaujamos reakcijos kyla dėl nenatūralių akių judesių žiūrint 3D vaizdus. Paprastai žiūrėdami į link mūsų artėjantį objektą, susikoncentruojame į jį akimis. Pirmiausia, akių obuoliai pasisuka nosies link, o tada krumplyniniai raumenys suspaudžia lęšiukus, kad pakeistų jų formą ir akis prisitaikytų prie matomo vaizdo.Šis fiziologinis reiškinys vadinamas akomodacija (lot. accomodatio – pritaikymas, prisitaikymas). Žiūrint 3D formato vaizdą, mūsų akių obuoliai taip pat pasisuka link nosies, tačiau jei įvyktų akomodacija, žiūrovo akys susikoncentruotų ne į ekraną, o į prieš jį esantį tašką.Smegenys gauna klaidingą signalą, nes žvilgsnis sukryžminamas be akomodacijos.Taip akys bando išlaikyti ir įprastą, ir filmui žiūrėti būtiną dirbtinę būseną, todėl patiria ypač didelį krūvį, dėl kurio gali kilti migrena ar net atsirasti pykinimas.Puiku, jei trimačiais filmais tik retkarčiais pasimėgaujama kino teatruose, tačiau turint tokią įrangą namuose ir naudojantis ja valandų valandas, poveikis sveikatai gali būti išties labai rimtas.

Nė vienas iš gamintojų iki šiol dar nepasirūpino atlikti išsamių 3D vaizdo atkūrimo įrangos poveikio žmogaus organizmui, tačiau psichoanalitikai vis tik pataria moderniąja pramoga nepiknaudžiauti, kadangi mirgantys vaizdai gali sukelti epilepsijos priepuolį ar širdies smūgį į šių ligų rizikos grupę patenkantiems asmenims.Taip pat (ir tai jau galioja bet kuriam iš mūsų), naudojantis trijų dimensijų įranga privalome stebėti, ar nepasireikš kuris nors iš šalutinių simptomų: regėjimo sutrikimas, svaigulys, akių ar raumenų spazmai, pykinimas, silpnumas, mėšlungis ir kiti.Ir pats svarbiausias dalykas – būtina atkreipti dėmesį į mažamečius, nes jų lankstūs ir imlūs protai tokiais atvejais paveikiami labiausiai.

XXI amžiaus technologijos vis labiau mus stebina bei įtraukia į naujų potyrių pasaulį, tačiau viskuo reikia mėgautis su saiku.Sveikata ir gera savijauta žmonėms turi būti svarbesnė nei trumpalaikės pramogos.

 Parengė Simona Motuzaitė

Reklama

Plačiau apie 3D filmus

Filmai yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vieni juos žiūri rečiau, kiti be pastarųjų negali praleisti nė dienos.Ypač didelis dėmesys yra skiriamas  3D filmams.Šio formato filmai žmonėms tapo labai įdomia pramoga, nes tai kažkas kitokio ir neįprasto.Žiūrovas taip įtraukiamas į ekrane matomą vaizdą, jog dažnas patiki, jog tikrai stovi filmavimo aikštelėje.Nors daugeliui atrodo, jog šio tipo filmai yra šiuolaikinių technologijų vaisius, tačiau pasidomėjus galime rasti, jog viskas prasidėjo žymiai anksčiau.Kada atsirado 3D filmai?Ar jie įmanomi be šiuolaikinių technologijų?

3D filmų atsiradimas

Kino pramonė pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Nuo pat pradžių, kuomet filmai tebebuvo gaminami judančių paveikslėlių principu, kūrėjai ieškojo būdų kaip vaizdą parodyti trimatėje erdvėje.Mūsų dienomis ši idėja tapo įgyvendinama – atsirado 3D stereoskopija.Filmai transliuojami į du atskirus ekranus, o žiūrovų akys, matydamos tokio tipo transliaciją, sujungia šiuos du atskirus vaizdus.Būtent tai ir sudaro trimačio vaizdo iliuziją.

Vienas pirmųjų 3D filmų buvo „L’arrivée du train“.Broliai Lumiere minėtame vaizdo įraše pademonstravo traukinio atvykimą į stotį, įgarsinimui panaudodami tikrąjį šios transporto priemonės skleidžiamą garsą. Atrodo, kad filmo kokybė ir tikroviškumas buvo išties puikūs – salėje susirinkusi publika išvydusi rodomą vaizdą taip išsigando, jog puolė slėptis, bijodama pakliūti po neva artėjančiu traukiniu.1950 metais atsirado specialiai 3D filmams pritaikyti akiniai, angliškai vadinami “anaglyph“, kurie trijų dimensijų vaizdą sukuria sujungdami porą atskirų nuotraukų.Nors stereoskopiniai 3D filmai dažniausiai spausdinami ant raudonų ir mėlynų (angl. cyan) filmo ričių, patys filmai išliko nespalvoti.Tik po kelių dešimtmečių, 1952 metais, įvyko lemtingas lūžis – buvo išleistas pirmasis spalvotas 3D filmas, pavadinimu „Bwana Devil“. Filmo gaminimo metu pritaikytas Miltono Gunzberg’o natūralaus matymo (angl. Natural Vision) procesas.Beje, „Bwana Devil“ taip pat padėjo išpopuliarėti Edwin Land’o poliarizuojančius (angl. polaroid) filtrus.Šie filtrai tapo kokybės standartu daugumai ano laikotarpio 3D filmų.

3D technologijų tobulėjimas

Trimatis kinas patyrė itin reikšmingas permainas 8-ajame dešimtmetyje, kai „IMAX“ tapo viena pagrindinių 3D filmų leidėjų.Šios kompanijos produkcija pasižymėjo griežtu, beveik matematiniu, trijų dimensijų vaizdo projektavimu.Varginančiomis pastangomis užtikrinusi filmų ričių sinchronizaciją, „IMAX“ savo žiūrovus tikino nebepatirsiant akių bei galvos skausmų ir nuovargio, su kuriais nuo seno buvo siejami trimačiai filmai.„IMAX 3D“ – taip buvo pavadinti filmai, vartotojams siūlę tikrovišku vaizdu mėgautis plačiuose ekranuose ir žadėję geresnę kokybę nei pigesni, ankstesnes technologijas tebenaudojantys 3D filmai.

1986 metų „Expo“ renginyje Vankuveryje pademonstruotas filmas „Transitions“ tapo pirmąja kino juosta, kurioje trimatis efektas buvo sukurtas remiantis poliarizuojančių lęšių technologija, o ne įprastiniais „anaglyph“ akiniais.Specialiųjų lęšių dėka, žiūrovą pasiekiančio vaizdo srauto spinduliai laužiami per akinius, tačiau kadangi lęšiai vaizdą poliarizuoja skirtingai, šis kiekvieną akį pasiekia kiek pakitęs. Smegenims priimant šiuos du vienodus, bet kartu ir unikalius vizualinio srauto duomenis, jie sujungiami į vieną trimatį vaizdą.Vienas svarbiausių poliarizuojančių lęšių privalumų yra galimybė daugybei žiūrovų iš skirtingų matymo pozicijų stebėti filmą vienu metu ir visiems mėgautis tokia pat puikia vaizdo kokybe.

3D filmų ateitis

Dabartiniai trimačių technologijų inžinieriai tikrai nestovi vietoje ir toliau uoliai jas tobulina.Šiuo metu itin didelis dėmesys yra skiriamas autostereoskopinių ekranų plėtrai.Kaip ir stereoskopiniuose ekranuose, autostereoskopiniuose rodomi du vaizdai, kurie sujungiami į vieną, sukuriant trijų dimensijų vaizdo įspūdį, tačiau autostereoskopiniams ekranams visiškai nereikalingi “anaglyph“ akiniai.Naudojant lęšių nereikalaujantį ekraną, naujojo dizaino ekranai sukuria kintantį vaizdą, priklausomai nuo to, kokiu kampu asmuo stebi vaizdą.Būtent dėl stebinčiojo galvos judėjimo, skirtingas vaizdas pasiekia kiekvieną akį – šis principas tikrai panašus į stereoskopinį efektą.

J.Camerono „Avatar“ sėkmė(filmas uždirbo beveik 3 milijardus JAV dolerių) ne tik dar labiau paspartino  3D filmų kūrimą, bet ir paskatino trimačių technologijų diegimą televizorių, kompiuterinių žaidimų bei mobiliųjų prietaisų rinkose.Jau dabar galima įsigyti 3D funkciją palaikančius HD televizorius, kurie, mano manymu, netolimoje ateityje kino teatrus paliks be potencialių klientų.Trijų dimensijų vaizdo malonumą bus galima patirti ne tik filmų metu, bet ir stebint kitą televizijos rodomą medžiagą.Štai jau dabar Pietų Korėjoje yra transliuojamas trimatis televizijos kanalas „Sky 3D“.Telieka tik laukti ir tikėtis, jog neilgai trukus tokios naujovės atsiras ir Lietuvos televizijoje.

Parengė Paulius Varnas