Plačiau apie fotografiją spaudoje

Žodis fotografija išvertus iš graikų kalbos reiškia „piešimą šviesa“.Nors mums pažįstamas fotografijos formatas atsirado tik prieš šiek tiek daugiau nei šimtmetį, šio vizualinio tikrovės įamžinimo būdo ištakos siekia daug ankstesnius laikus.Viduramžių pabaigoje atsiradęs optinis įrenginys camera obscura ir buvo šiuolaikinio fotoaparato prototipas.Jo veikimo principas gana paprastas: pro mažą skylutę įsiskverbiant šviesai ant visiškai tamsios patalpos sienos buvo suprojektuojamas apverstas realaus vaizdo atspindys.Tačiau praėjo ilgas laiko tarpas, kol buvo atrastas būdas, kaip šį atspindį išsaugoti materijoje.Pirma sėkminga nuotrauka „Vaizdas į miesto stogus“ buvo padaryta 1826 metais.Ją, naudodamas šviesoje kietėjančią medžiagą, padarė prancūzas Žosefas Niceforas Niepsas. Nuotraukai išryškinti prireikė net 8 valandų buvimo šviesoje! Žinoma, tobulėjant technologijoms ekspozicijos laikas vis mažėjo, o dabar tereikia paspausti mygtuką ir nuotrauka jau padaryta.

(„Vaizdas į miesto stogus“)

Sparčiai tobulėjant fotoaparatams, nuotraukose pradėta įamžinti ne tik šeimos, draugų šventes bei ypatingas akimirkas, bet ir fiksuoti meninio pobūdžio momentus, tokius kaip peizažą ar portretą. Atsirado įvairūs fotografijos žanrai: dokumentinė fotografija, socialinė fotografija, erotinė fotografija, gamtos, objektų, miestų, portretų fotografijos ir t.t. Visgi, plačiau norėčiau pristatyti spaudos fotografiją, su kuria susiduriame kiekvieną dieną vartydami pačius įvairiausius leidinius –  pradedant laikraščiais ir baigiant reklaminėmis skrajutėmis.

Spaudos fotografijos pradžia

Naujienų iliustravimas laikraščiuose bei žurnaluose tapo įmanomas dėl spausdinimo ir fotografijos inovacijų, kurios vystėsi tarp 1880 ir 1897 metų. Nors svarbiausiems straipsniams nuotraukos buvo daromos nuo 1850 metų, tačiau jų nebuvo galima publikuoti, kadangi spausdinimo mašinos tebeveikė giliaspaudės(graviūros) spaudos metodu.Deja, populiariausioms ano meto temoms – miesto gaisrams ir traukinių avarijoms, iliustruoti ši technologija netiko.Lūžis įvyko kovo 4 dieną, 1880 metais, kai „The Daily Graphic” dienraštyje pasirodė pirmoji fotografija, sukurta panaudojant ne graviūrą , o plokštuminio vaizdo suformavimą iš mažų taškelių. Prasidėjo tikroji spaudos fotografijos evoliucija.

Iliustracijų svarba

Spaudos fotografija, kitaip dar vadinama naujienų fotografija, perteikia žinias, aktualijas, informaciją lengvai suprantamu vizualiniu pavidalu.Nuotraukos įamžina pačius svarbiausius ir reikšmingiausius momentus. Jų tikslas yra kuo tiksliau užfiksuoti tam tikrą įvykį, o kartais netgi papasakoti ištisą istoriją. Spaudos fotografija įprastai yra suprantama kaip nuotrauka publikuojama konkrečiame leidinyje, tačiau, kai kuriais atvejais, ši sąvoka taip pat gali reikšti vaizdo naudojimą transliacijai žiniose ar kitose televizijos laidose.

Vaizdžiai atsakyti į klausimą, kas yra spaudos fotografija, geriausiai padėtų keletas pavyzdžių. Klasikinė fotografija, kurioje amerikiečių jūreivis bučiuoja slaugę Times Square aikštėje, yra tarsi metafora Antrojo pasaulinio karo pabaigai.O štai fotografas Nikas Utas 1972 metais sukrėtė pasaulį nuotraukoje užfiksavęs mažą mergaitę bėgančią iš Vietnamo kaimo, nuogą ir apdegusią napalmo bombos sprogimo metu.Ši nuotrauka tapo tragiško Vietnamo karo simboliu. Kiekviena fotografija savyje išsaugo skirtingas emocijas bei nuojautas, kurios gali ir žavėti, ir bauginti.

(Times Square bučinys”)

(Vietnamo mergaitė”)

Spaudos fotografijos pasakoja neišgalvotas istorijas, padeda skaitytojams suvokti realią situaciją bei įamžina ypatingus mūsų kasdienybės momentus, kurie labai dažnai tiesiog liktų nepastebėti.

Parengė Laura Mickūnaitė


Plačiau apie nuotraukas socialiniuose tinkluose

Socialinis tinklas – tai erdvė, kurioje žmogus gali nevaržomai bendrauti, atskleisti savo pomėgius, dalintis įvairiomis mintimis, patirtimis ar nuotraukomis su draugais bei bendraminčiais. Tačiau, būtent virtualioje erdvėje iškyla pavojus susidurti su žmogaus „dviveidiškumu“, o gal tiksliau „netikrumu“, t. y. žmogus gali save pateikti tokį, kokiu norėtu būti – turtingu, drąsiu, protingu ar beprotiškai gražiu – bet ne tokiu, kokiu yra iš tikrųjų. Daugelis psichologų teigia, jog dažnas žmogus yra linkęs į narciziškumą(savimeilę) ir visomis įmanomomis priemonėmis siekia  atkreipti į save dėmesį: nesvarbu ar tai būtų „PhotoShop“ pagalba padailintos nuotraukos ar tiesiog nuolatiniai įrašai ant savo „Facebook“ profilio sienos.

Turbūt yra išlikęs tik nedidelis ratas žmonių, kurių dienotvarkėje nebūtų punkto „Prisijungti prie „x“ socialinio tinklapio“, prie kurio dienos eigoje padedama tikrai ne viena varnelė. Ne paslaptis, kad dauguma jaunų žmonių nori pasirodyti kuo gražesni bei įdomesni ir, bet kokia kaina, būti pastebėti kitų socialinio tinklapio vartotojų.Nuotraukos atlieka labai svarbų vaidmenį, virtualiojo „aš“ kūrime. Pastarosios ne tik kruopščiai atrenkamos apžiūrint ir analizuojant kiekvieną fotografijos elementą, bet dažnai bent šiek tiek pagražinamos vaizdo redagavimo programomis.Vis dažniau pasitaiko labai akivaizdžiai(ir neretai gana nevykusiai) redaguotų nuotraukų, kuriose vyrauja aiškus dirbtinumas, o ne natūralus žavesys.

„PhotoShop‘as – visagalis“ – tai frazė, kuria šventai tiki daugelis jaunosios kartos atstovų. Tikra tiesa – ši kompiuterinė programa suteikia galimybę ne tik pašalinti esamus ar įsivaizduojamus trūkumus, bet ir leidžia radikaliai pakeisti savo išvaizdą.Teko girdėti daugybę istorijų, kai socialiniuose tinklapiuose susipažinę ir tik nuotraukose vienas kitą matę žmonės, sutikę gyvai vienas kito tiesiog nepažino.Iš nuotraukų aplinkiniai sužino ne tik apie mūsų išvaizdą ar mėgstamą aprangos stilių.Fotografijos atskleidžia ir žmogaus charakterį, pomėgius ir netgi mąstyseną.Štai, dažnas jaunuolis po gero vakarėlio, kelionės ar koncerto, skuba į virtualiąją erdvę įkelti kuo daugiau nuotraukų ir  visiems pranešti apie puikiai praleistą laiką bei nepamirštamas akimirkas.Itin noriai viešinamos nuotraukos, kuriose pagrindinis(-ė) herojus(-ė) apsuptas draugų arba užsiima kokia nors „kieta“(greičiau jau vulgaria) veikla, taip norėdamas save pateikti kaip be galo linksmą ir jokių apribojimų nepripažįstantį „vakarėlių liūtą/-ę“.Publikuojamų nuotraukų gausa taip pat turi tam tikrą reikšmę.Taisyklė „Kuo daugiau – tuo geriau“ tinka kaip niekada puikiai.Atrodytų, kad tarp nuotraukų kiekio ir juose užfiksuotų akimirkų smagumo yra tiesioginis proporcingumas.

Kiti socialinių tinklų vartotojai net nesiruošia pasauliui parodyti savojo veido – jie pasinaudoja internete rastomis kitų žmonių, dažniausiai įžymybių, fotografijomis. Nors toks poelgis gali būti suprastas įvairiai, bet pirmiausia kyla mintis, jog šie žmonės tiesiog nori būti panašūs fotografijoje pavaizduotą garsenybę.Arba yra to asmens didelis(-ė) gerbėjas(-a).Arba tiesiog trokšta išskirtinio dėmesio.Tiesa, yra ir įvairių  keistuolių, kurie save pristato juodai baltu  fonu, įvairiais užrašais ar tiesiog animacinių filmukų veikėjais.

Galima tik spėlioti, kokie konkretūs veiksniai skatina žmones socialiniuose tinklapiuose kuriamą virtualųjį „aš“ gerokai patobulinti. Tai individualus klausimas, kurio atsakymas yra nulemtas asmeninių tikslų, nuostatų ir vertybių.Visgi, anksčiau ar vėliau, yla išlenda iš maišo.Labai išmintingai bei poetiškai yra pasakęs E.Mieželaitis: „Grožis nepakenčia melo. Jeigu siela suteršta melo, tai akys nemato grožio. Melas naikina grožį, o grožis – melą“.

Parengė Inga Bartuševičiūtė

Plačiau apie video komunikaciją internete

Tobulėjančiame pasaulyje keičiasi ne tik aplinka, bet ir mes, mūsų tarpusavio bendravimas. Tarpasmeninės komunikacijos priemonės vis labiau plinta mūsų kasdieniniame gyvenime. Ar kada būtume pagalvoję, jog bendrausime ir matysime žmogų kitame pasaulio krašte net neišėję iš namų? Manau, tikrai ne. Neabejotina, jog visuotinė prieiga prie modernių multimodalinių komunikacijos sistemų turi didžiulį potencialą keisti bei praturtinti socialines sąveikas tarp asmenų. Ir visgi, turbūt ne vienas sutiktumėte, jog bendrauti su žmogumi jį matant yra kur kas lengviau, nei tik girdint jo balsą.

Video konferencijos

Mokslininkų įrodyta, jog bene svarbiausias žmonių sąveikos aspektas yra regimoji komunikacija. Naujosios technologijas suteikia galimybę išvysti asmeninis, su kuriais bendraujame, nesvarbu kokiame pasaulio krašte jie bebūtų. Labiausiai paplitusi tiesioginė vizualinė komunikacija yra video konferencijos. Jų vieta visuomet  būna internetas. Pačios konferencijos yra dviejų rūšių: viešos ir uždaros.Prie viešųjų video konferencijų gali jungtis kiekvienas norintis, o į uždarą konferenciją patekti galima tik esant pakviestam jos šeimininko arba turint specialius prisijungimo duomenis.Pastarąsias ypač mėgsta verslininkai.Šiuolaikinė aukštos kokybės komunikacija ir naujosios technologijos jiems atveria naujas bendradarbiavimo galimybes.Partnerių geografinė gyvenamoji vieta tampa visiškai nebesvarbi. Tai ne tik mažina verslo kelionių bei komandiruočių poreikį, bet ir padeda sutaupyti išties nemažai laiko, kuris verslo pasaulyje yra itin brangus. Tačiau tai ne vieninteliai reikšmingi video konferencijos privalumai.Dažniausiai šie virtualūs susitikimai yra įrašomi, todėl juos peržiūrėti ir analizuoti galima daugybę kartų.Beje, dažniausiai video konferencijose pasireiškia aktyvesnis dalyvavimas ir intensyvesnės diskusijos, nes žmonės jaučiasi saugiau ir drąsiau.

Video pokalbiai

Kita regimosios komunikacijos forma, iš esmės skirta asmeniniam naudojimui, yra video pokalbiai.Jiems reikia visai nedaug: intertinės(web)  kameros bei programos, galinčios sujungti abu pašnekovus, pavyzdžiui, skype arba facebook.Laisvalaikiu bendrauti su draugais ar giminaičiais, dalintis norima informacija ir megzti naujas pažintis dar niekada nebuvo taip paprasta.Norint geriau suprasti, kaip keitėsi mūsų bendravimas iki šių video komunikacijos laikų, siūlau pažiūrėti šį nuotaikingą animacinį filmuką:

Video pranešimai

Tačiau komunikacija vyksta ne tik tarp individų – dabartiniame pasaulyje labai svarbi yra ir masinė komunikacija. Pagrindinį šios komunikacijos formos skirtumą nuo aprašytų video konferencijų bei pokalbių atskleidžia pats jos pavadinimas.Į itin plačias auditorijas orientuota informacija pateikiama trumpais vaizdo pranešimais. Tai gali būti įvairūs trumpametražiai filmukai, animuoti pranešimai ar profesionaliai sukurtos reklamos – visos video priemonės, kurios teikia mums tam tikrą informaciją. Tokią vaizdinę komunikaciją dažniausiai pasitelkia įmonės ar organizacijos, negalinčios tiesiogiai komunikuoti su kiekvienu savo klientu ar vartotoju, todėl ieškančios alternatyvių bendravimo metodų.

Pabaigoje derėtų paminėti, jog nors internetas ir naujosios technologijos atnešė didžiulę naudą ir suteikė pasauliui galimybę siekti  kokybiškesnio bendravimo, be vargo dalintis informacija bei įveikti globalaus susisiekimo  problemas, niekada nereikėtų pamiršti tradicinės komunikacijos.Net ir pati moderniausia internetinė kamera nesugeba perteikti tų subtilių emocijų, kurias galime pastebėti tik bendraudami akis į akį.

Parengė Ieva Meškauskaitė

Plačiau apie Skype

Kas yra Skype?

Visų pirma, Skype yra programinė įranga ir išvystytas internetinės telefonijos  tinklas, kurių suderinamumas leidžia vartotojams iš viso pasaulio bendrauti tarpusavyje. Komunikacinės šios sistemos galimybės apima garsą, tekstą ir vaizdą, o pati programa yra gana nesudėtinga. Dėl šio paprastumo Skype susilaukė pasaulinio pripažinimo – ja kasdien aktyviai naudoja  milijonai pasaulio žmonių. O tiksliau, piko metu net apie 30 milijonų, kaip teigia kompanijos oficiali statistika.

Kodėl Skype toks populiarus?

Skype programa vartotojus pritraukia ne vien aiškiu dizainu bei patogia naudojimo sistema.Svarbus  Skype privalumas yra neapmokestintas programos atsisiuntimas. Kiekvienas norintis iš oficialios svetainės nesunkiai gali atsisiųsti Skype instaliacinį paketą ir greitai jį įdiegti į savo asmeninį kompiuterį. Programa veikia daugelyje kompiuterių, turinčių skirtingas operacines sistemas, pavyzdžiui, tinka operacinėms sistemoms Linux, Pocket PC, Mac OS X , Windows (XP,  2000, 98), taip pat ir Symbian OS.

Dar vienas reikšmingas Skype pranašumas – programa pateikiama daugybe pasaulio kalbų. Tai labai palengvina programos naudojimą vartotojams, sunkiai ar visai nesuprantantiems anglų kalbos, kadangi pastarieji turi galimybę visus programos nustatymus matyti gimtąja kalba.

Beje, ar žinojote, kad ši programa itin pamėgta kaip moderni priemonė mokytis užsienio kalbai?Naudojantis Skype nesunku susirasti kitakalbių pašnekovų ir pokalbių metu plėsti žodyną bei tobulinti gramatiką.Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūręs Dickinson koledžas norėdamas dar labiau palengvinti  šią paiešką, 2005 metais sukūrė visame pasaulyje pamėgtą socialinį tinklą  Mixxer, kuriame renkasi norintieji išmokti užsienio kalbą.Bendravimas tarp besimokančiųjų vyksta būtent Skype programa.Tiems, kurių nedomina paprasti pašnekesiai, savo paslaugas teikia ir profesionalai.Privatūs mokytojai bei įvairios kalbų mokyklos jau ilgą laiką siūlo pamokas virtualioje Skype erdvėje.

Skype plėtra

Skype nuolat  stebina pasaulį  naujovėmis bei progresyviomis idėjomis.Būtent inovatyvūs sprendimai yra pagrindinė priežastis  Skype kompanijos veiklos ir pasiekiamumo sferų plėtrai. Dabar žinučių siuntimai, vaizdo pokalbiai bei skambučiai įmanomi ne tik tarp vartotojų, vienu metu prisijungusių prie internetinio šios programos tinklo. 2006 metais buvo išleistas Skype 101GR WiFi Phone (WLAN telefonas) su jau integruota programine įranga. Telefonas yra visiškai pritaikytas patogiam Skype naudojimui ir nė kiek neatsilieka nuo minėtos programos varianto pritaikyto asmeniniams kompiuteriams.Šiuo telefonu galima skambinti ne tik kitiems Skype vartotojams, bet ir į fiksuoto ryšio telefonus (SkypeOut) arba priimti skambučius iš fiksuotojo ryšio (SkypeIn) bei  mobiliuosius telefonus, tačiau už šią paslaugą reikia mokėti.Kelis paskutinis metus  Skype tapo prieinama ir išmaniųjų telefonų naudotojams.

Peržvelgus visus Skype privalumus tampa aišku, kodėl ši komunikacinė programa yra tokia populiari ir neranda sau lygių internetinės telefonijos srityje. Nepaisant diegiamų naujovių, sistema išlieka paprasta ir suteikia patogią prieigą bendravimui tiek ilgamečiams vartotojams, tiek naujiems nariams.

Parengė Gediminas Urbonas

Plačiau apie Mp4

Mp4 – tai paskutinė failo pavadinimo dalis, kuri nuo jo atskiriama tašku. Tokį užrašą galima rasti naudojantis labai įvairios paskirties kompiuteriniais duomenimis.Tačiau kas slypi po šia trumpa koduote?

Kas yra Mp4?

Mp4 – tai specifinis multimedijos duomenų formatas. Iš pradžių jis buvo suvokiamas tik kaip MPEG-4 audio formato papildymas bei santykis tarp MP3 ir MPEG-3. Bet dabar Mp4 paprastai suprantamas kaip video duomenų formatas, kuris sutampa su *.mp4 pratęsimu. Pirmoji MPEG-4 versija  buvo sukurta remiantis MPEG (MovingPictureExportsGroup) 1999-siais metais, tačiau oficialiais tarptautiniais standartais pripažinta tik 2000-ųjų metų pradžioje. Ji išties labai skiriasi nuo pirmųjų dviejų versijų – MPEG-1 ir MPEG-2. MPEG-4 turinys pagrįstas multimedijos prieigos prie duomenų redagavimo įrankių ir funkcijų veikimu. Tobulėjant techninėms galimybėms, pirmosios kartos vaizdo kodavimas apima pagrindines technologijas, tokias kaip vaizdo objekto segmentacija, video objekto kodavimas, mastelio, judesio įvertinimas ir kompensavimas ir tampa plačiai bei saugiai taikomas internete.

Kodėl Mp4?

Mp4 šiuolaikiniame pasaulyje sutinkamas vis dažniau, nes komunikacinės priemonės smarkiai tobulėja ir įsiskverbia į kiekvieno žmogaus gyvenimą. Minėtas formatas šiais laikais itin dažnas, nes gali pateikti įvairią informaciją: skaitmeninį vaizdą, garsą, 2D bei 3D grafiką. Ši informacija, žinoma, nėra nekeičiama – ją galima papildyti ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, subtitrais ar nuotraukomis. Ypač subtitrai suteikia informacijai aiškumo, taip pat yra puiki pagalba perteikiant įvairią ir kokybišką informaciją kurtiesiems, sunkiai girdintiems ar užsieniečiams. Subtitrai yra viena iš galimybių panaikinti kalbos barjerą. O štai nuotraukos supaprastina informacijos suvokimą, ilgi ir nuobodūs tekstai tampa žaismingesni, įdomesni. Labai svarbu ir tai, kad Mp4 formatu siųsta ar gauta informacija išlieka geros kokybės. Taigi, šis duomenų kodavimo būdas sparčiai populiarėja ne tik komunikacijos procese, bet ir yra plačiai taikomas naujausiose technologijose: iTunes, iPod, Play Station Portable(PSP) bei suderinamas su daugybe kompiuterinių programų(Windows Media Player, Apple QuickTime Player, Winamp, Real Network’s Real Player 10, foobar2000 ir kt.).

Mp4 formatas suteikia paprastiems interneto vartotojams tai, ko jiems taip reikia –  greitą ir paprastą prieigą  prie aukštos kokybės multimedijos visai mažomis sąnaudomis.

Parengė Agnė Sinkevičiūtė

Sveiki atvykę!

Redaktorė: Kotryna Jonaitytė

Sekretorė: Ugnė Veličkaitė

Komentatorė: Agnė Sinkevičiūtė

Kūrybinė komanda:

Gediminas Urbonas

Gintautė Pugačiauskaitė

Ieva Meškauskaitė

Inga Bartuševičiūtė

Laura Mickūnaitė

Mindaugas Laurinaitis

Paulius Varnas

Rokas Tenys

Simona Motuzaitė

Skaistė Kalininaitė

Viktoras Jasaitis

Tomas Asminavičius