Archive for the ‘ Probleminiai straipsniai ’ Category

Plačiau apie problemas šiuolaikiniame kine

Nūdien, neretai paleidžiamos dažnos kritikos strėlės skirtos moderniems filmams. Žmonės, ypač vyresnės kartos atstovai, yra nusivylę pateikiamu šiuolaikiniu produktu. Dažnai apibrėžiant situaciją yra vartojama man įstrigusi frazė „They just don’t make them like they used to.“ Visuotinėje nuomonėje vyrauja požiūris, jog filmų kokybė yra stipriai sumenkusi – kokybiškas filmas yra kone atsitiktinis atvejis. Ir atvirkščiai – praeitis buvo pilna didingų juodo-balto kino brangakmenių ar kitokių senosios sistemos šedevrų. Tačiau ar tikrai kinas yra jau prarado savo vertę? Ar tai ką turime dabar – skaitmeninį ar jam analogišką, geriausiu atveju yra blausus praeities šlovės šešėlis?

Žvelgiant iš techninės pusės, galima drąsiai teigti, jog kinas yra visiškai kitoks. Toliau vykstant “mechanizacijos“ procesui, viskas po saule yra skaitmenizuojama. Rites pakeitė kompiuterinės laikmenos. Kino teatruose retai kada bepamatysi filmą turintį tradicinę, literatūrinę prasmę. Kaip šmaikščiai rėžė vienas kino kritikas: „Most movies have no feeling or emotion, or humor nowadays.“ Netgi kine tvyranti atmosfera pasikeitė. Visgi „Naujas“ ir „Senas“ skirtingai žavi.  Praeityje (kad ir kada ji, Jūsų manymu, vyko) filmų žvaigždės buvo “glamūrinės“, scenarijaus rašymas aštresnis, istorijos įtikinamesnės ir, be abejo, kritikai turėdavo didesnę galią. Nors dabar to pasigendame, tačiau turime kito lygio technines galimybes, kurios neretai priverčia aikčioti, stebint įspūdingus skaitmeninius kūrinius.

Septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai yra laikomi gražiausiais kino industrijos metais: Martin Scorsese, Ridley Scott and Steven Spielberg yra trys šios srities kūrybiniai „banginiai“, kurių dėka taip nutiko. S.Spielberg dažnai yra tituluojamas kaip pats įtakingiausias kino filmų kūrėjas nuo Alfred Hitchcock laikų. Būtų sunku įsivaizduoti modernų kiną be jo sukurtų „Jaws“, „Raiders Of The Lost Ark“ ir kitų. Visgi, dabar yra kitokia situacija. Stipriai jaučiamas kūrybingų režisierių stygius – esantiesiems trūksta individualumo ir savito braižo. Žinoma, ne visi filmai turi perteikti naują, radikaliai pakitusią epochą. Kai kurie kinematografijos kūriniai yra nuostabūs vien todėl, jog sukelia mums šiltą, „pūkuotą“ nostalgiją. Tačiau norėtųsi išvysti daugiau drąsos, entuziazmo grąžinto į „mainstream’ą“. Atsigręžiant atgal į 7-tojo dešimtmetį, Spielberg ir jo pasekėjai tarsi sukūrė kino filmų taisykles. Po daugiau nei trisdešimties metų, atrodytų, būtų pats laikas naujajai kartai sukurti panašias, mūsų laikmečiui pritaikytas, gaires

Galiausiai, į filmą reikėtų pažvelgti kaip „ėjimo į viešumą“ procesą. Auditorijos nesunkiai gali būti paveiktos tikslingai suplanuotos rinkodaros ir pasirinkimų apribojimų. Žmonės dažniausiai eina žiūrėti tų filmų, kurie yra rodomi didžiuosiuose kino teatruose. Kodėl  filmų tęsiniai(dažniausiai prastėjantys eilės tvarka) yra kuriami ir netgi yra labai pelningi? Daugelis žiūrovų, likę sužavėti pirmąja dalimi, siekia išgyventi kažką panašaus ir eidami žiūrėti filmo tęsinių. Pastarosios, deja, dažniausiai nepateisina žiūrovo lūkesčių. Bet visgi, mes patys sukrauname prastam filmui turtus, nes  perkame prekę (DVD) arba netgi bilietą į patį filmą. Aišku, tikrai ne viskas šiuolaikinėje kino industrijoje juoda – yra sukuriama įdomių bei tikrai prasmingų filmų. Ir netgi visai nemažai. Tačiau daugiausia uždirba tokie filmai kaip: „The Hangover Part II, Transformers: Dark Of The Moon“, „Harry Potter“, „Pirates Of The Caribbean: On Stranger Tides“. Šią situaciją labai taikliai apibūdina žymaus kino kritiko žodžiai: „Nesakau, jog jie  nenusipelnė uždirbti daugiausiai, bet mano manymu, su dabartine verslumu alsuojančia kino industrijos puse, filmo kokybė, perteiktos istorijos originalumas toli gražu nėra svarbiausias dalykas. Galima būtų paminėti ir tai, jog filmai, kitokia nei anglų kalba, sulaukia mažai dėmėsio, jiems netgi jaučiama antipatija. Vyksta tam tikra diskriminacija. Visgi, neretai tik tokie filmai ir puošia dabartinę kino industrijos padangę. Modernusis kinas manipuliuoja auditorija taip, jog ji nesidomi, neieško kažko, turinčio gilesnę prasmę nei įprasta. Taip nesunkiai galima prieiti išvadą, jog patys  mes esame kalti dėl to, ką turime.“

Trumpai apžvelgus susidariusią situaciją šiuolaikinėje kino industrijoje, aiškiai matyti, jog dabar filmas yra trapus ir greitai gendantis. Manau, jog rimtą įtaką tam daro kino naujumas -juk kinas yra jauniausia iš kitų didžių meno formų, kurios turėjo šimtmečius evoliucionuoti, apsišlifuoti, pasisemti žinių iš kitų meno sričių ir tik tada galutinai susiformuoti. Kinas, kaip ir kitos meno rūšys, išgyvena skirtingas epochas. Nepritariu nuomonei, jog visas dabartinis kino industrijos pasaulis yra niekam tikęs. Kuo blogi tokie šiuolaikiniai kūriniai filmai kaip „Margin Call”, „Moneyball”, „Mysteries of Lisbon”? Manau, jog net ir išrankiausias žiūrovas negalėtų paneigti aukštos kai kurių modernių filmų kokybės bei prasmingos minties.

Parengė Paulius Varnas

Plačiau apie interneto poveikį vartotojų savimonei

Jau daugelį metų internetas vienaip ar kitaip keičia bei formuoja milijonų žmonių įpročius. Mes praleidžiame daug laiko prisijungę prie vienos ar kitos jo tarnybos, ieškodami informacijos ar patys ją įkeldami. Pasaulinis tinklas tapo neįkainojamu įrankiu įvairaus pobūdžio tyrėjams ir rašytojams – informacijos paieška, anksčiau priversdavusi kelias dienas praleisti bibliotekoje, dabar užima vos kelias minutes. Porą raktinių žodžių, įvestų į Google  ar kokią nors kitą paieškos sistemą, keletas paspaustų nuorodų ir štai, prieš mūsų akis išnyra įdomus faktas ar citata, kurios paieška be šių modernių technologijų būtų užtrukusi labai ilgai. Internetas paslaugiai pateikia ir margą pramogų spektrą – pradedant asmeninių minčių viešinimu(pvz., tinklaraščio rašymu) ir baigiant audiovizualinių įrašų peržiūra.

Internetas tapo universalia informacijos perdavimo platforma, saugančia neįtikėtiną kiekį duomenų. Tačiau ši nauda turi savo kainą. Dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje informacijos sklaidos priemonių teoretikas Marshall McLuhan pastebėjo, kad šios priemonės nėra tik pasyvios informacijos perdavėjos. Jos keičia pačios informacijos apdorojimo būdą. Naudojimosi internetu kaina – koncentracijos ir kritiško mąstymo gebėjimų sumažėjimas. Kitaip sakant, mūsų sąmonė pamažu prisitaiko prie informacijos pateikimo būdo, egzistuojančio internete – greitai judančio informacijos srauto.

Šį fenomeną pastebi ne vienas intensyviai internetu besinaudojantis žmogus: kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo sunkiau susikaupiame palinkę prie ilgų, spausdintinių tekstų. Pavyzdžiui, Scott Karp, garsus tinklaraščio apie interneto žiniasklaidą savininkas, pripažįsta jau kurį laiką visiškai neskaitantis knygų, nors anksčiau tai buvo vienas didžiausių jo pomėgių.

Kone keisčiausias dalykas yra tas, kad patogioji informacijos sklaidos priemonė sukėlė dabar jau plačiai pripažįstamą socialinę problemą – priklausomybę nuo interneto. Anot specialistų, internetu ir kompiuteriais piktnaudžiauja dažniausiai 12–17 metų asmenys. O priklausomybė nuo interneto ir kompiuterinių žaidimų dažniausiai nustatoma 25–35 amžiaus žmonėms. Interneto mėgėjai įvardija tokius šios priklausomybės simptomus: pernelyg daug laiko praleidžiama prie kompiuterio, nepaisant šeimos ir artimųjų poreikių, be tikslo naršoma informacijos perpildytuose tinklapiuose, nesivadovaujant jokiais aiškiai suformuluotais tikslais. Teoriškai, psichologinis atsiribojimas nuo interneto turėtų padėti mums geriau valdyti savo tikrojo gyvenimo ir gyvenimo internete santykį.

Jau dabar apstu programinės įrangos, padedančios kontroliuoti mūsų veiksmus internete, tačiau daugeliu atvejų tai tėra programos, skirtos tėvams, norintiems kontroliuoti savo vaikų naudojimąsi internetu. Visgi, spragą rinkoje užuodusios įmonės, ima kurti produktus, skirtus suaugusiems, kurie nori neblaškomi skaityti internete arba pri(si)versti atsijungti nuo trijų dvigubų v tinklo, kai ateina tam skirtas laikas.

Faktas, jog daugelis jau pasižada kurį laiką nesinaudoti internetu tam, kad netaptų priklausomi nuo technologijų,  įrodo, jog mes tik pradedame apsibrėžti savo „santykius“ su internetu. Atsijungimas yra tiesiog vienas iš būdų kontroliuoti skaitmeninę kultūrą ir užtikrinti, kad žmogus, o ne mašina, yra padėties šeimininkas. Tačiau verta susimąstyti, ar kraštutinis atsisakymas to, kas mums patinka, nėra dar viena priklausomybės forma? Juk mintys vis vien sukasi apie tą patį objektą.

Apibendrinant verta pasakyti, kad virtuali, daugiaterpinė technologija kasdieną pasitarnauja milijonams žmonių –  internetas tapo žemėlapiu, laikrodžiu, spauda, naujienų šaltiniu, skaičiuotuvu, telefonu, radiju, televizija ir dar daugeliu kitų dalykų. Tačiau, jam sugėrus kokią nors technologiją, ji neišvengiamai pasikeičia. Pavyzdžiui, straipsnyje apie antikinę literatūrą, ima mirgėti su tekstu nesusijusios nuorodos, šalia atsiranda reklaminiai skydeliai ar skaitytojų komentarai. Tuo pat metu kompiuterio ekrane gali pasirodyti pranešimas apie naują elektroninio pašto žinutę ar netikėtai iššokti reikalavimas atnaujinti sisteminę įrangą. Rezultatas – išskaidytas dėmesys, sumažėjęs atidumas ir tuščiai iššvaistytas laikas.

Parengė Simona Motuzaitė

Plačiau apie komunikacijos poreikio kaitą

Komunikacija yra be galo svarbi visame pasaulyje. Vienas iš komunikacijos būdų dvidešimt pirmame amžiuje – socialinės svetainės. Pastarosios jau pasiekė virsmo tašką ir yra apskaičiuota, kad iki 2012 metų daugiau kaip 600 milijonų žmonių yra užsiregistravę socialinių tinklų svetainėse. Taigi galima drąsiai teigti, kad poreikis bendrauti didėja ir tuo pačiu keičiasi.

Minėti tinklai turi galią keisti kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Internetinis socialinis tinklas iš pagrindų pakeičia tai, kaip mes matome save, kaip sąveikaujame su kitais, kaip dirbame, kokiais naujais būdais dalyvaujame mus supančioje aplinkoje ir ją plečiame. Prisimenant socialinių tinklų pradžią, iš esmės, jie buvo naudojami beveik vien asmeniniams tikslams. Tačiau laikui bėgant tie tikslai pradėjo keistis, nes transformavosi žmonių poreikiai, atsirado technologinės naujovės. Žmonės juose pradėjo ne tik bendrauti, bet ir skleisti kur kas įvairesnę informaciją, kurti adresų knygą, „daryti“ reklamą, ieškoti bendraminčių, jungtis į tam tikras grupes, naudotis naujais šaltiniais…

Taigi pasigilinkime, kaip socialiniai tinklai veikia skirtingų profesijų atstovų profesinę savirealizaciją, pavyzdžiui, politikus ir žurnalistus.

Politikai

Kaip jau minėjau, skirtingų profesijų atstovai socialiniais tinklais arba juose pateikta informacija stengiasi pasinaudoti savaip. Minint politikų komunikaciją socialiniuose tinkluose, galima teigti, kad jie internetine erdve naudojasi dėl politinio aktyvumo. Tai padeda suburti socialines grupes, kuriose būtų sprendžiami probleminiai klausimai susiję su politika ar siūlyti tam tikras politines idėjas bei kelti susirūpinimą jomis.

Politinės partijos naudojasi interneto teikiamu viešumo potencialu ne tik kaip politiniu įrankiu, bet ir kaip vienu iš pagrindinių būdų išvengti neteisingos informacijos sukonstruotos žiniasklaidos. Socialiniuose tinkluose patys politikai apie save skleidžia norimą informaciją, tiek asmeninę, tiek ir susijusią su jų darbu, ir taip įgydami populiarumo bei žinomumo tarp žmonių. Taigi, socialiniai tinklai politikams teikia kur kas daugiau galimybių nei tik bendrauti su visuomene.

Politiniams veikėjams, priklausantiems nuo visuomenės paramos, novatoriškumo regimybė yra beveik tokia pat, kaip ir taikymasis prie vyraujančių idėjų bei struktūrinių galimybių. Politinis spektaklis reikalauja, kad partijų lyderiai, demonstruodami savo talentus ir taip įtvirtindami savo  teisę valdyti kitus, žengtų naujais takais. Anksčiau kurti patrauklų politinės partijos lyderio įvaizdį buvo galima pasitelkiant kalbą, gestus. Šiandien daugybė įvairių partijų atstovų naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, jose sparčiai tobulėjančiomis  saviraiškos formomis ir tuo pačiu kuria tam tikrą savo įvaizdį socialiniuose tinkluose.

Dėmesio sutelkimas ir tam tikras konstravimas į technines priemones, nesvarstant tikslų, taip pat padeda išrinkti lyderį. J. Habermasas įtaigiai argumentuoja, kad techninis diskursas išstumia vertybinį diskursą. Naujai įsivyraujantis diskursas politikos lyderiams padeda išlaikyti paramą dar ir todėl, kad dėmesį telkia į tariamų veiksmų originalumą, nukreipdamas jį nuo jų efektyvumo, palaikant esamą konkuruojančių grupių jėgų pusiausvyrą. Taigi galima daryti išvadą, kad komunikacija tobulėja, keičiasi atsižvelgiant į visuomenėje esančius žmonių interesus. Tai kaitai reikšmingos įtakos turi ir pakitęs politikų „noras“ su žmonėmis dalintis informacija, šitokiu būdu pritraukiant publikos dėmesį.

Žurnalistai

Šios specialybės atstovai socialiniais tinklais yra linkę pasinaudoti „iš kitos pusės“. Demokratijos sargai ganėtinai greitai sugalvojo, kaip tinkamai ir naudingai galima pasinaudoti socialinių tinklų teikiama viešumo galimybe.

Niekas nepaneigs, jog per paskutinį dešimtmetį internetas ir interneto žiniasklaida itin smarkiai pasikeitė ir atvėrė kelius plėtotis socialinei žiniasklaidai. Dabar daugelis žinių žmones vėl pasiekia, tam tikra prasme, priešindustrine forma – iš lūpų į lūpas. Tik anksčiau žmonės apie įvairius dalykus pranešdavo kitiems pokalbių metu, nes ne visi turėjo galimybę perskaityti tam tikras naujienas, sužinoti, kas vyksta jų aplinkoje. Šiandien ta naujausia informacija yra perduodama žodiniu pavidalu kur kas modernesniu metodu. Pasitelkiant kompiuterį, socialinius tinklus, mobilųjį telefoną galima greitai ir labai lengvai paskleisti norimą informaciją.

Socialiniai tinklai – tai vieša erdvė, kurioje ne tik eiliniai piliečiai, bet ir vieši asmenys savanoriškai pateikia daug asmeninės informacijos (jų pačių sukurtame profilyje). Taigi, būtent tokios informacijos apie visuomenei rūpimus ir pažįstamus žmones ieškantys žurnalistai, šiose vietose gali skaityti, rinkti pateiktą informaciją, įsirašyti nuotraukas, bandyti susitarti dėl interviu ar atsakymus į opius bei aktualius klausimus gauti tiesiog nusiuntus žinutę. Juk žmogų susirasti socialiniame tinkle yra visai nesunku – tereikia žinoti jo vardą ir pavardę. Tokiu atveju žurnalistas gali pasiekti bet kokį žmogų ganėtinai greitai, taupant savo asmeninį laiką ir tuo pačiu bandant plėsti pažįstamų žmonių ratą. Taigi sumanūs ir šiuolaikiški žurnalistai, gali greitai gauti tikslią informaciją apie nepažįstamą žmogų, kuris kažkokiu aspektu yra svarbus visuomenėje. Visgi, informacijos ieškantys žurnalistai pirmiausiai turi mokėti tinkamai bendrauti bei pasirinkti tinkamą prieigą prie žymaus asmens, o tik po to pasinaudoti turimomis komunikacijos technologijomis.

Taigi poreikis bendrauti, keistis informacija su kitais yra tiesiog neišvengiamas. Jis buvo, yra ir bus svarbus. Tačiau jo kaita yra akivaizdi. Juk nenumaldomai keičiasi žmonių mąstymas: tam ženklios įtakos turi šiuolaikinės technologijos, interneto erdvė, lengviau pasiekiamas išsilavinimas… Žmonės pradeda dalintis į tam tikras internetines-socialines grupes, kurdami savo poreikius atspindinčias kryptis bei apibrėždami jas. Mano nuomone, tokią kaitą galima pavadinti tikru progresu, kuris yra naujų, teigiamų permainų ženklas.

Parengė Agnė Sinkevičiūtė

Plačiau apie mobiliojo telefono poveikį sveikatai

Mobilusis telefonas − nedidelio galingumo radijo siųstuvas-imtuvas, perduodantis ir priimantis informaciją elektromagnetinėmis bangomis1. Tai bene universaliausia ir patogiausia  bendravimo bei informacijos priemonė. Šiandien pasaulyje mobilusis telefonas yra išties nepakeičiamas daiktas, kai reikia tvarkyti verslo ar asmeninius reikalus, norima pasiklausyti muzikos, netgi fotografuoti. Daugelyje valstybių daugiau kaip pusė gyventojų naudojasi mobiliaisiais telefonais, o jų rinka sparčiai auga. 2009 m. pabaigoje pasaulyje buvo apie 4,6 mlrd. abonentų. Kadangi mobilieji telefonai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, vis netyla ir diskusijos bei tebevykdomi tyrimai dėl jų poveikio žmonių sveikatai. Teigiama, kad dažnas kalbėjimas telefonu gali sukelti rimtas širdies ligas, net vėžį. Kaip šie aparatai veikia žmonių savijautą bei sveikatą? Kokią įtaką mobilieji telefonai turi jaunam organizmui, t.y. vaikui? Pabandykime viską išsiaiškinti nuosekliai.

Bevaisiai tyrimai

Penkerius metus Danijoje, Švedijoje, Italijoje, Britanijoje, Kanadoje ir Australijoje buvo atliekami stebėjimai, kaip elektromagnetiniai laukai veikia žmogaus organizmą. Buvo stebimi sergantieji vėžiu, kurie naudojosi mobiliuoju telefonu, siekiant nustatyti, ar yra ryšys tarp ligos progreso ir elektrinio lauko. Visgi, mokslininkai konkrečių rezultatų tyrimų metu negavo – patikimų įrodymų, jog mobilieji telefonai lemtų vėžinių ligų atsiradimą ar vystymąsi nėra iki šiol.

Kalbant apie mobiliųjų telefonų poveikį žmogaus klausos kokybei, atrodytų, jog neigiama pastarųjų įtaka neišvengiama:  mobilieji telefonai pokalbio metu priglaudžiami prie ausies kaušelio, todėl elektromagnetinių bangų poveikis vidinės ausies funkcionavimui bei klausai lyg ir turėtų būti nenuginčijamas. Prieš keletą metų buvo atlikta nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti mobiliojo telefono poveikį žmogaus klausai, tačiau sveikatos pakitimų nerasta lygiai kaip ir tiriant vėžinių susirgimų priežastis.

Visi baiminasi mobiliojo telefono skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikio, tačiau techniškai tvarkingas telefonas skleidžia elektromagnetines bangas, atitinkančias leistiną normą, ir žmogaus sveikatai neigiamos įtakos neturi. Tačiau jeigu yra pažeista antena, elektromagnetinis spinduliavimas gali gerokai viršyti normą. Tačiau vėlgi, mobiliųjų telefonų neigiamas poveikis nervų sistemai,galvos kraujotakai bei širdžiai moksliškai nepatvirtintas.

Vaikai ir mobilieji telefonai: drausti ar leisti?

Apžvelgus ir paneigus mobiliojo telefono kenksmingą poveikį fiziologinei žmogaus gerovei, lieka dar vienas svarbus aspektas – psichologinė sveikata. Žinoma, subrendę žmonės vargiai įklimps į priklausomybę nuo šio komunikacinio įrenginio, kadangi jie – racionaliai bei kritiškai mąstantys asmenys. Tačiau kaip yra su mobiliųjų telefonų vartotojų grupe, kuri dar nesugeba adekvačiai suvokti realybės – vaikais? Pasak Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichologės Nijolės Liubinskienės naudojimasis mobiliuoju telefonu, kaip ir kitomis informacinėmis bei komunikacinėmis technologijomis daugiau priklauso nuo asmenybės, tačiau mūsų atžalos yra dar tik besiformuojančios asmenybės, tad jas mobilusis telefonas veikia kitaip: telefonas tampa ne ryšio palaikymo priemone, o žaidimo poreikį tenkinančiu daiktu.

Vaikas nuolat šneka, žaidžia, spaudo mygtukus, tačiau net ir neilgas naudojimasis mobiliuoju telefonu palieka tam tikras žymes mažojo psichikoje. Laikui bėgant skursta bendravimas, jaunasis mobiliojo telefono naudotojas ima prasčiau sutarti su aplinkiniais, tampa irzlus. Taipogi, vaikas sunkiau susikaupia ir paskirsto dėmesį. Be to, tėvams praktiškai neįmanoma kontroliuoti, ką vaikas veikia su savuoju telefonu — kiek ir su kuo šneka, kokias telefono programas naudoja.

Nors neigiamas mobiliojo telefono poveikis žmogaus sveikatai yra praktiškai paneigtas, daugelis sutaria, jog reikia tęsti mokslinius tyrimus, kurie gali padėti geriau suprasti elektromagnetinių laukų įtaką organams bei jų sistemoms. Moksliniams tyrimams svarbu neatsilikti nuo spartaus technologijų progreso – juk be mokslininkų atliktų darbų ir rezultatų, patys išvadų, kurios yra aktualios kiekvieno šiuolaikinio  žmogaus gerbūviui, nepadarysime.

1 http://www.bazinestotis.lt/lt/elektr_spinduliuote/elektromagnetines_bangos

Parengė Simona Motuzaitė

Plačiau apie socialinių tinklų įtaką poros santykiams

„Nors pasitikėjimui atrasti reikia laiko, būtent nuo pasitikėjimo iš esmės priklauso artimi bei prasmingi santykiai“ – štai šia Norm Andersen citata iš išleistos knygos „12 Seeds for Successful Relationships“ norėčiau pradėti šį straipsnį. Turbūt niekam ne naujiena, kad poros santykiuose be galo svarbus pasitikėjimas, taigi be jo, iš tiesų, poros santykiai nėra įmanomi. Gyvendami XXI amžiuje, turbūt, ne kartą  esame pasiklydę įvairių technologinių naujovių labirintuose, kuriuose slypi daugybė pagundų. Viena iš jų – nenumaldomai populiarėjantis bendravimas internetu ne tik su įvairaus plauko draugais ir pažįstamais, bet ir su savo antrąja puse, jau tapęs daugelio kasdienybe. Pasitikėjimo veiksnys poroje tampa itin aktualus.

Poros santykius internete, ypatingai socialiniuose tinkluose, galima apibūdinti kaip savotišką žvalgybą vienas kito ištikimybės atžvilgiu. Tai tampa ypač svarbu tais atvejais, kai kažkuris vienas išvyksta ilgesniam laikui į užsienį dirbti ar mokytis. Kai dviejų žmonių ryšys tampa palaikomas tik interneto pagalba, tuomet būtent socialiniai tinklai virsta tuo padidinamuoju stiklu, leidžiančiu stebėti ir netgi sekti antrąją pusę. Aišku, galima drąsiai teigti, jog taip elgiasi ne visi – teigiama, kad vyrai rečiau, o moterys dažniau imasi „seklio“ vaidmens. Reuters tyrimų duomenimis – daugiau nei 70% moterų socialiniuose tinkluose tikrina savo antrųjų pusių veiklą bei jų buvusiųjų partnerių profilius. Nors socialiniai tinklai yra vieta, skirta palaikyti ir plėsti ryšius su įvairiais žmonėmis, tačiau ši virtuali erdvė taip pat palanki terpė flirtuoti su kitos lyties atstovais. Aišku, partneriui to nežinant. Pasitelkus šiuolaikines technologijas, internetu galima naudotis savo mobiliajame telefone, net neprisiliečiant prie kompiuterio. Šis flirto veiksnys yra pastebėtas ir ištirtas įvairiais stebėjimais bei tyrimais skirtinguose mokslinėse įstaigose. Anot mokslininkų, „Žmonės vis daugiau savo asmeninio gyvenimo patalpina socialiniuose portaluose ir tampa atviri, todėl juos lengva susekti neištikimybės atveju“. Tačiau technologijos, internetas ir, aišku, įvairios, vis tobulėjančios bendravimo priemonės, pavyzdžiui, „Skype“, „Facebook“, „Twitter“ ir kitos, tampa ypatingai svarbiomis priemonėmis norint palaikyti ryšį ne tik su draugais ar bendraminčiais, bet taip pat ir su į svečią šalį išvykusiu(-ia) mylimuoju(-ąja). Šios bendravimo priemonės turi dvejopą poveikį, kuris priklauso nuo pačios poros – kartais tai padeda išlaikyti ar net pagerinti santykius, o kartais priešingai – tik paspartina konfliktus ar net skyrybų procesą. Taigi, kaip vis dėlto veikia poros santykius socialiniai tinklai?

Būnant skirtinguose pasaulio kampeliuose, socialinių tinklų pagalba apie brangiausiojo(-iosios) gyvenimo įvykius, jo(-s) nuotaikas, emocijas, draugus ir mintis gali sužinoti labai daug. Štai, įvairūs video įrašai, talpinami anketos profilyje, gali tapti išties rimtų nesutarimų pradžia.  Tiesa, labiausiai paplitusi video medžiaga yra muzikiniai vaizdo klipai, kuriais žmonės bando išreikšti savo asmenybę, pomėgius, nuotaiką, tam tikrus prisiminimus ar tiesiog pasidalina savo mėgstamomis dainomis. Tačiau kartais keliami muzikiniai klipai, kuriuose daug necenzūrinių žodžių, o vaizdinė medžiaga – amorali bei neigiamo ir nemalonaus turinio. Būtent tokio pobūdžio vaizdo įrašai gali sukelti smarkų konfliktą poroje, ypatingai tais atvejais, jei vienam iš jų, toks turinys nėra priimtinas dėl asmeninių nuostatų ar panašių priežasčių. Socialiniuose tinkluose viešinamos nuotraukos taipogi gali sukelti įvairių emocijų, išprovokuoti pačius įvairiausius komentarus ar net „karštas“ diskusijas, kurių metu daugiausiai komentarų galima sulaukti iš tų žmonių, kuriuos vienija bendri potyriai, prisiminimai ar įspūdžiai, kas gali ne itin patikti vienam iš poros atstovų. Kiekvienas video įrašas, kiekviena nuotrauka ar įkelta mūsų pačių, ar „užtaginta“ kitų draugų, kiekvienas pasisakymas ant profilio sienos, kiekvienas komentaras yra turi savitą prasmę – visa tai nėra daroma šiaip sau. Emocijų išraiškos puikiai atsispindi komentarų turinyje, kuris būna labai įvairialypis. Dažnai pastarieji nukrypsta nuo temos ir tampa labai akivaizdžiai dviprasmiški, todėl lengvai gali atsiskleisti antrajai pusei įdomios ir dar nežinomos gyvenimo detalės ar atsitikimai. Būtent komentarų autoriai ir turinys, nuotraukos ir video medžiaga gali padėti mylimajam(-ai) suvokti, kas vyksta iš tiesų, sužinoti tai, ko galbūt dar nežinojo, suteikti(o kartais ir atimti)  pagrindą jaudintis bei pavyduliauti, ar net kelti pavydo scenas, konfliktus. Žinoma, įmanomas ir priešingas variantas – visada yra galimybė tiesiog  suklaidinti žmogų, supykdyti jį, nepatikrinus faktų ir neaptarus jų su antrąja puse, sukelti nepagrįstų abejonių ir kaltinimų neištikimybe, taip ženkliai sumažinant pasitikėjimo faktorių poroje.

Pabaigoje norėčiau pabrėžti, kad socialiniai tinklai poros santykiuose nėra vienareikšmiškas barjeras, kuris nulemia santykių baigtį, kaip tvirtina daugelis psichologų. Tai tik savotiškas pasitikėjimo ir porų artumo testas, kuris leidžia suprasti ar gerai pažįsti žmogų, su kuriuo, galbūt, sieji savo tolimesnę ateitį ir ar esi pasirengęs dar geriau susipažinti su jo draugų ratu bei jų ketinimais, emocijomis, pomėgiais, mintimis ir kitais dalykais, kurie ir atsiskleidžia per įvairaus pobūdžio informaciją, publikuojamą socialiniuose tinkluose.

Parengė Inga Bartuševičiūtė

Plačiau apie televizijos poveikį žmogaus sąmonei

Televizijos žiūrėjimas yra populiari laisvalaikio praleidimo ar informacijos gavimo priemonė jau ne vieną dešimtmetį. Net ir dabar, ypač išpopuliarėjus internetui, ji vis dar užima nemažą dalį žmonių gyvenimuose. Tačiau šis, atrodytų, nekaltas užsiėmimas turi savų minusų ir pavojų. Posakis, jog televizija „pūdo“ žmogaus smegenis, turi nemažai rimtais psichologiniais tyrimais pagrįstų įrodymų.

Žala kritiniam mąstymui

Herberto Krugmano atliktas tyrimas atskleidė, jog televizijos žiūrėjimo metu susilpnėja kairiosios smegenų pusės veikla, o pažintinių funkcijų veiklą perima dešinioji pusė. Tačiau dešinioji pusė, kuri yra atsakinga už fantaziją, emocijas ir neracionalią veiklą, nesugeba kritiškai vertinti gaunamos informacijos.

Skirtingai nuo kairiosios pusės, dešinioji smegenų pusė neanalizuoja ir neorganizuoja gaunamos informacijos. Ji informaciją apdoroja abstrakčiai, todėl žmogus, žiūrėdamas televiziją, į matomus vaizdus labiau linkęs reaguoti emociškai nei racionaliai ir apgalvotai. Taigi, žiūrėjimo metu suvokiama informacija retai būna tiksli ir vertinga žinių įgijimo prasme.

Šias išvadas puikiai iliustravo Jacob Jacoby tyrimas, kurio metu 2.700 žmonių buvo rodytos reklamos ir nesudėtingi video klipai. Net 90 procentų tiriamųjų klaidingai suprato tai, ką prieš kelias minutes matė televizijos ekrane. Nors nėra tiksliai žinoma, kokios priežastys sukelia tokį kairiosios smegenų pusės atsisakymą tinkamai veikti žiūrint televiziją, tačiau manoma, jog ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėtų neigiamų pasekmių kritiniam bei racionaliam aplinkos suvokimui.

Smegenų veiklos sumažėjimas

 Dažnas žmogus žiūrėdamas televizorių užmiega ne tik dėl nuobodulio ar nuovargio. Tam gali būti ir rimtesnė bei kiek pavojingesnė priežastis. Septinto dešimtmečio pabaigoje ir aštunto pradžioje buvo atlikti penki eksperimentai, tiriantys televizijos poveikį žiūrovo smegenims. Keturi iš jų atskleidė, jog monitorių ar televizorių skleidžiama ryški mirganti šviesa paveikia smegenis panašiai kaip transas ar meditacija. Net jei labai atidžiai sekamas filmo siužetas, neurologiniu požiūriu smegenų veikla nedaug skiriasi nuo miegojimo ar gilaus atsipalaidavimo. Per labai trumpą televizoriaus žiūrėjimo laiką smegenyse žymiai sumažėja alfa bangų aktyvumas. Tai ne tik migdo, tačiau ir lemia pernelyg aukštą gaunamos informacijos sugėrimo lygį, bei negebėjimą jos filtruoti. Be filtruojančio barjero informacija patenka tiesiai į pasąmonę, kur, mums nesuvokiant, veikia jau egzistuojančią informaciją ar žinias. Nesunku suprasti, jog tai labai naudinga reklamų kūrėjams ar suinteresuotiems skleisti slaptas pasąmonines žinutes.

Deja, nors ir naudojant tokias modernias priemones kaip elektroencefalografija, kuri plačiai taikoma bandant atsakyti į klausimą kaip reklamas padaryti paveikesnėmis, naujesnių viešai skelbiamų tyrimų apie televizijos poveikį smegenų bangų aktyvumui nėra. Todėl nėra tiksliai žinoma kokį poveikį smegenims turi naujieji LCD monitoriai, tačiau dėl mažesnio šviesos mirgėjimo, pastarieji turėtų sumažinti ar net panaikinti šį poveikį.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo pavojus

Televizija neabejotinai silpniau ar smarkiau veikia kiekvieną, bet atrodo, kad greičiausiai ir rimčiausiai paveikiami yra jauniausieji žiūrovai. Dėl pernelyg ilgo televizijos žiūrėjimo vaikai ateityje gali turėti problemų susikaupiant, atliekant nuobodžias užduotis ar tvardant emocijas. 2007 metais buvo paskelbti išsamaus tyrimo rezultatai apie ryšį tarp televizijos ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimo, kylančio vaikams. Naujosios Zelandijos Dunedino mieste buvo ištirta 1.037 vaikų, kurių amžius svyravo nuo 5 iki 11 metų. Vaikai, žiūrėję televiziją daugiau nei 2 valandas per parą, rodė didesnį nei vidutinį polinkį į dėmesio ir aktyvumo sutrikimus. Ypač ryškūs simptomai pasireiškė tiriamiesiems, televiziją žiūrėjusiems daugiau nei 3 valandas per parą.

Minėto tyrimo rezultatus dar kartą patvirtino 2004 metais Sietlo vaikų ligoninėje ir regioniniame medicinos centre atlikti tyrimai. Jų metu taip pat buvo gauti panašūs rezultatai. Nustatyta, jog 1-3 metų amžiaus vaikai, praleisdavę daug laiko prie televizoriaus, yra dešimčia procentu labiau linkę rodyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus sulaukę 7 metų. Manoma, kad toks televizijos poveikis kyla dėl šiuolaikinės filmų ir klipų redagavimo manieros. Palyginti su senesniais filmais, scenų kaita yra daug dažnesnė ir greitesnė, siužetai vystomi daug intensyviau. Taip pat televizija atitraukia vaikus nuo skaitymo, piešimo ir panašios veiklos, kuri turėtų ugdyti kantrybę bei gebėjimą susikaupti.

Nepaisant televizijos teikiamų pramogų bei naudos, reikia atsižvelgti ir į galimą žalą, kuri gali kelti itin rimtus pavojus žmogaus protui ir sveikatai. Ypatingai svarbu šį rizikos faktorių įvertinti prieš leidžiant mažiesiems patogiai įsitaisyti priešais žydrąjį ekraną.

Parengė Tomas Asminavičius

Plačiau apie mobiliųjų telefonų svarbą visuomenei

Ar kada susimastėte, kaip nedidelis prietaisėlis, kurį šiuo metu pasaulyje turi ir naudoja bent pusė jo gyventojų, pakeitė bendravimo, informacijos perdavimo ir žurnalistikos sritis? Taip, šis prietaisėlis – tai jūsų mobilusis telefonas, be kurio dažnas ir į kiemą neina.

Šiuolaikiniai telefonai vartotojams teikiamomis galimybėmis jau senai peržengė savo tikrąją paskirtį, t. y. leisti susisiekti skambučiais ir teksto žinutėmis. Dabar – tai tikras pramogų ir reikalingiausių prietaisų centras. Dėl daugybės naujai integruotų technologijų (žadintuvas, skaičiuotuvas, kalendorius, radijas, mp3-mp4 muzikos grotuvas, foto ir video kamera, įvairūs žaidimai, interneto prieiga, G3 ryšys, Wi-Fi palaikymas bei daugybė kitų programėlių(nuo teksto rinkimo iki video medžiagos redagavimo). Telefonai tapo nepakeičiama priemone ieškant bei dalinantis informacija ar tiesiog smagiai leidžiant laisvalaikį.

Didysis mobiliųjų telefonų technologinis lūžis įvyko 2000 metais. „Sharp J-SH04“ buvo pirmasis telefonas su integruota vaizdo kamera, o tais pačiais metais „Ericsson“ įmonė pristatė pasauliui mobilųjį telefoną turintį Bluetooth bevielę technologiją, kuri leido duomenimis keistis greičiau ir patogiau. Mobilieji telefonai ėmė kaip niekad sparčiai tobulėti: kiekvienais metais juos gaminančios kompanijos pritaikydavo vis naujus technologinius sprendimus, kurie telefonus darydavo dar universalesnius ir patogesnius naudoti. Galiausiai, šios nenutrūkstamos technologinės evoliucijos dėka, atsirado nauja mobiliųjų telefonų rūšis – SmartPhone, mums pažįstami kaip išmanieji telefonai.

Tačiau kokį poveikį mobiliųjų telefonų tobulėjimas turi individo bei visuomenės gyvenimui? Galime drąsiai teigti – didelį. Atsiradus mobiliajam telefonui pasikeitė daugelio žmonių kasdieniniai įpročiai. Telefonas, turintis interneto ryšį, sutaupo mums daug laiko – svarbiausias naujienas galime peržvelgti savo mobiliojo telefono ekrane laukdami parduotuvės eilėje. Skubiai prireikus informacijos, tereikia įsijungti interneto paieškos sistemą, įvesti paieškos žodžius ir jau turime norimus duomenis. Taip pat, kokia gausybė žmonių savo kasdienines išvykas praskaidrina telefoninėmis ausinėmis beklausydami muzikos, o ilgose kelionėse mobiliųjų ekrane  žiūri filmus, žaidžia ar net skaito elektronines knygas. Nepamirškime, kad ir foto bei video kameros mobiliuosiuose įrenginiuose yra labai svarbios – bet kuriuo momentu galima įamžinti malonias akimirkas, gražius vaizdus ar keistus reiškinius. Būtent ši telefonų galimybė fiksuoti vaizdą pakeitė ne tik paprastų žmonių gyvenimus, bet ir visą žurnalistikos sritį.

Per pastaruosius metus, žmonėms, išvydus neįprastus įvykius, tapo visiškai įprasta išsitraukti telefonus ir pradėti stebimą vaizdą filmuoti ar fotografuoti. Telefonu padarytos nuotraukos bei vaizdo įrašai greitai tapo karštų naujienų šaltiniu.Tad nenuostabu, kad nuo 2006 metų televizijos žinių reportažuose dažnai galime išvysti mėgėjiškus kadrus iš įvairių nelaimingų atsitikimų ar stichinių nelaimių, koncertų ir kitų neeilinių įvykių. Juk atvykus žinių tarnybos komandai, dažnai nebėra galimybės profesionaliai įamžinti svarbiausius įvykius, kadangi jie jau būna pasibaigę. Būtent dėl šios priežasties, žurnalistai renkasi mėgėjiškai užfiksuotą, tačiau autentišką medžiagą. Šios galimybės neliko nepastebėtos ir teisėsaugos institucijų: pastarosios ragina žmones, tapusius nusikaltimo liudininkais, užfiksuoti, t. y. filmuoti ar fotografuoti neleistiną veiklą, ir šiuos vaizdus perduoti pareigūnams. Tokia vaizdinė medžiaga labai palengvinai tyrimus ir tampa svariu įrodymu bylose, taip padėdama greičiau nubausti atsakingus asmenis. Kaip pavyzdį galime prisiminti 2011 metais Londone vykusias riaušes. Dauguma šių neramumų metu įamžintų vaizdų buvo filmuoti mobiliaisiais telefonais ir vėliau įkelti į interneto video portalus (youtube.com svetainėje tokių įrašų – daugybė). Numalšinus riaušes, Londono pareigūnai atidžiai peržiūrėjo bei  išanalizavo šiuos video įrašus ir pagal juos bandė nustatyti nusikaltusiųjų asmenybes. Beje, reikia pridurti, kad dauguma Londono riaušių išpuolių buvo organizuojami tų pačių telefonų ir juose įdiegto interneto ryšio pagalba.

Taigi, sparčiai tobulėjantys mobilieji telefonai pakeitė daugumos iš mūsų gyvenimus. Informacija lengviau prieinama, pramogos pasiekiamos vos kelių mygtukų spustelėjimu, o fiksuojamo vaizdo kokybė naujuose telefonuose net lenkia pigesnių fotoaparatų galimybes.Telieka spėlioti, kokios neišsemiamos mobiliųjų telefonų galimybės ir kokie nenuspėjami techniniai sprendimai dar yra prieš akis.

Parengė Viktoras Jasaitis