Autoriaus archyvas

Politikų komunikacija socialiniuose tinkluose arba apie ką jie bendrauja facebook‘e

Šiandien tikriausiai dauguma iš mūsų žino kas per daiktas yra tie socialiniai tinklai. Juk daugelis iš mūsų turime susikūrę profilį facebook‘e, o gal ir twitter‘yje. Mes ten aktyviai dalinamės savo nuotraukomis, video ar tiesiog parašome savo profilio sienoje bet kokią, mums tuo metu į galvą šovusią  mintį, bei komentuojame kitų įrašus.  Tačiau norėtųsi apžvelgti vieną įdomų reiškinį, kuris vyksta socialiniuose tinkluose, o konkrečiai facebook tinkle. Tas reiškinys yra politikų komunikacija. Šį kartą aš norėčiau apžvelgti trijų politikų, jau buvusių Seimo narių – Agnės Zuokienės, Sauliaus Stomos ir Dailio Alfonso  Barakausko – komunikaciją facebook tinklalapyje. Tokį mano pasirinkimą lėmė tai, jog šie politikai bendrauja aktyviai ir išskirtinai. Kadangi jie komunikuoja itin aktyviai, tad šį kartą aš norėčiau apžvelgti tik lapkričio mėnesio komunikaciją.

Kadangi moterims visada yra suteikiama pirmenybė, pavyzdžiui  praleidžiant jas pro duris, tad ir šį kartą laikysimės šios taisyklės ir pirma aptarsime A. Zuokienės  komunikaciją facebook tinklalapyje. Agnė Zuokienė – buvusi Seimo narė, skandalingai pagarsėjusio Vilniaus mero Artūro Zuoko žmona, aktyvi visuomenės veikėja ir daugiavaikė mama. Ši moteris būdama tokia užsiėmusi atrodo net negalėtų atrasti laiko aktyviai gyventi internetinėje erdvėje. Tačiau ji tam laiko turi, ir net labai daug. Ponia Zuokienė savo paskyroje su savo draugais dalinasi ne tik politinėmis ar socialinėmis temomis, bet nevengia pasidalinti ir savo šeimos gyvenimo detalėmis. Pavyzdžiui, visai neseniai Agnė Zuokienė savo 4998 –  iems draugams parašė apie savo įspūdžius, perskaičius knygą „Putino nafta“ apie M. Chodorkovskį. Šioje savo žinutėje ji nepamiršo ir paminėti/pasigirti, jog „<…>kiek karališkų šeimų atstovų ar itin daug pasiekusių žmonių bebūtų viešėję mano namuose – susitikimas su M.Chodorkovskiu išliks kaip absoliučiai vienas įsimintiniausių mano gyvenime.“.

Agnė Zuokienė yra be galų ilgų įrašų autorė. Labai retai jos įrašai tebūna 2 – 3 sakinių. Pradėjusi savo įrašą nuo komentaro apie knygą, ji pamažu pereina prie pasavarstymų ar iš tikrųjų tokie žmonės kaip M. Chodorkovskis turėtų sėdėti kalėjime, o gal jis tiesiog yra tapęs atpirkimo ožiu, be to ji netrukus pradeda vardinti (ne tiesiogiai įvardindama) kas Lietuvoje iš verslo gigantų turėtų atsidurti kitapus kalėjimo sienos „Už tokius pačius kaip jo nusikaltimus nesėdi šimtai Rusijos verslininkų kaip ir lietuviškieji – nei VP market nei MG Baltic nei kiti panašūs (o veikla – vienodo braižo)…“.

Dar vienas įdomaus A. Zuokienės bendravimo socialiuose tinkluose pavyzdys prasideda taip: „Diskutuoju su vyresniąja dukra, studijuojančia Anglijoj apie elitizmo teoriją“. Čia kyla tik viena mintis: kokiomis rimtomis temomis bendrauja mama su dukra, bet įdomiausias visoje žinutėje dar ne tai. Žinutėje ponia Agnė pasidalino su visais kaip ji tolimais 1989 metais pasipriešino ketinimams nuo Pilaitės statyti aplinkelį, kad nereikėtų važiuoti per kamščius, susidarančius Viršuliškėse. Žinutės pabaigoje A. Zuokienė pasidžiaugė, jog „<…>tokių istorijų ant mano sąžinės tik dvi – Viršuliškių kelias ir trečiasis Visagino blokas, dėl kurio statybų taip pat kvailai protestavau…“. Šis jos įrašas susilaukė 22 komentarų, iš kurių trys buvo jos pačios atsakymai į facebook‘o draugų įrašus. Taigi, ponia Agnė ne šiaip ištransliuoja savo žinutes, bet ir pati nevengia įsijungti į diskusijas su savo komentatoriais.

 Na ir mano nuomone pats linksmiausias šio mėnesio A. Zuokienės įrašas skamba taip: „Nuėjau aš tailandietiško masažo… Buvau girdėjus, kad laužo, vaikšto per tavo kūną. Bet niekas man nesakė, kad būna ir taip, jog LUPA. Lupa iš širdies 40 minučių…“. Visiškai apolitiška žinutė. Paprastas išgyvenimas, kuriuo Zuokienė nusprendė pasidalinti su labai plačiu žmonių ratu. Reikia pastebėti, kad žmonės labai aktyviai įsitraukė į diskusiją apie tailandietišką masažą, tik štai ponia Agnė šį kartą diskusijoje nesudalyvavo. Išskyrus vieną kartą, kai pakomentavo, jog jei būtų vanojama su vanta tai būtų buvę „<…> tik žiedeliai“. Taigi, ponios Agnės Zuokienės komunikacija socialiniuose tinkluose yra iš tiesų labai aktyvi, tiek paliečiant politines, tiek socialines, tiek ir asmenines temas. Labai smagu, ir ją reikėtų pagirti už tai, jog ji ne tik siunčia žinutes auditorijai, bet nevengia su ta pačia auditorija ir padiskutuoti.

Toliau norėčiau savo apžvalgą tęsti pereidama prie Sauliaus Stomos komunikacijos facebook tinkle. Saulius Stoma – rašytojas, publicistas, politinis veikėjas, kaip ir Agnė Zuokienė praeitą kadenciją buvo Seimo nariu. Kaip tikras rašytojas socialiniame tinkle rašo labai dažnai. Tačiau šį mėnesį paliko tik 3 įrašus. Pirmasis jo įrašas buvo siekis pareklamuoti savo knygą „Politika maro metu“. Įkėlė jis ir nuorodą į elektroninę savo knygos versiją ir pažadėjo pabendrauti su tais, kas pirks popierinį  knygos variantą. Antrasis šio mėnesio S. Stomos įrašas buvo trumputis komentaras, kuris skambėjo taip: „Įdomu. Labai, labai įdomu… (Nors Nekrošius ir pasakė visišką nesąmonę.)“,  apie straipsnį „V.Nekrošius: valstybės valdymą galėtų perimti prezidentė“. Po šio įrašo užsiplieskė labai arši komentatorių diskusiją, į kuria pats Stoma įsijungė tik vieną kartą.

Na ir (kol kas) paskutinis šį mėnesį S. Stomos įrašas yra apie Konstitucinio Teismo sprendimą dėl rinkiminių rezultatų prieštaravimo Seimo rinkimų įstatymui.  Ponas Saulius šią situacija pakomentavo štai taip: „Taigi Darbo partija beveik reabilituota. Kalti tik pavieniai jos nariai… Oi sunku bus Prezidentei Uspaskichą tramdyti!“. Iš jo žinutės galima susidaryti nuomonę, jog jam kelia džiaugsmą tai, jog Prezidentei bus sunku tramdyti V. Uspaskich. Labai gaila, bet į savo facebook‘o draugų diskusiją ponas Stoma neįsitraukė.

 Apskritai Saulius Stoma facebook tinkle pasižymi labai aktyviu bendravimu bei atsakinėjimu į draugų komentarus. Kodėl jis šį mėnesį toks neaktyvus net sunku atsakyti. Galbūt taip yra dėl to, jog baigus Seimo nario kadenciją atsirado daug neatidėliotinų reikalų, pavyzdžiui tokių kaip kraustymasis iš Seimo?

Na, o daugiausiai veiksmo šį mėnesį buvo Dailio Alfonso Barakausko facebook paskyroje. Dailis Alfonsas Barakauskas – inžinierius, ekonomistas ir buvęs Seimo narys. Kiekviena dieną ir net po keletą kartų su savo facebook‘o draugais pasidalina įvairiomis nuotraukomis:  rudeninių medžių su geros dienos palinkėjimu, nuotrauka apie Vėlines, gėlių nuotrauka su palinkėjimu „ <…> bičiuliams gero penktadienio <…>“, o taip pat medžių, gulbių, arklių, juodųjų panterų, vaikų, aprengtų moliūgo kostiumais ir kt. nuotraukomis. Įdomiausia yra tai, jog didžiąją dalį jo įkeltų nuotraukų lydi gražūs palinkėjimai tokie kaip: „gražios dienos“, „labos nakties“, „gražaus vakaro“ ir kitokie. Dažnai po šiais D. Barakausko įrašais atsiranda daug komentarų su padėkomis arba palinkėjimais, skirtais jam, tačiau jis į juos niekad neatsako. Bet jeigu kas nors  iš jo draugų įkelia arba parašo ką nors jo sienoje, jis visada paspaudžia „like“.

 Prieš keletą dienų A. Barakauskas pasidalino nuoroda į straipsnį apie Konstitucinio Teismo nagrinėjamą bylą dėl Seimo rinkimų pažeidimų. Tačiau savo nuomonės neišreiškė, tik atsakydamas į savo draugų komentarus parašė „Matysime, koks sprendimas bus KT šeštadienį“. Na, o šeštadienį ponas Dailis  pasidalino lygiai tuo pačiu straipsniu, kaip ir S.Stoma, ir iš jo pusės buvo tik labai trumputis komentaras: „Koalicija lieka“. Taigi, pono D. Barakausko komunikacija socialiniuose tinkluose pasižymi daugiausiai gražių vaizdų ir mielų palinkėjimų forma.

Iš šios trumpos apžvalgos galime daryti išvadą, jog mūsų politikai, tiek jaunesnės, tiek ir vyresnės kartos, nevengia naudotis socialinėmis medijomis. Savo draugų auditorijoms jie siunčia įvairiausio spektro žinutes: nuo politinių klausimų ir asmeninio gyvenimo detalių iki gyvūnų nuotraukų. Norėtųsi politikus pagirti už tai, jog nors ir retai, bet visgi jie stengiasi palaikyti abipusį ryšį su savo facebook tinklalapio draugais.

 

Parengė

Skaistė Kalininaitė

Reklama

Priešrinkiminiai debatai Vytauto Didžiojo universitete

Pirmasis rinkimų turas praėjo ir sukėlė didžiulę skandalų audra. Vieni reiškia nepasitenkinimą rinkimų rezultatais, kiti – džiaugsmą, o dar treti nereiškia jokių emocijų šiuo klausimu. Tačiau palikime skandalus nuošalyje ir prisiminkime kaip viskas vyko savaitę  iki rinkimų.

Kauno Vytauto Didžiojo universitete spalio 4 dieną vyko antrieji priešrinkiminiai debatai (pirmieji vyko spalio 2 d.), kuriuos organizavo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai ir savanoriai. Šiuose debatuose dalyvauti buvo pakviestos 4 partijos ir jų atstovai:

•  Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis ( Remigijus Šimašius);

•  Darbo partija ( Rytis Šatkauskas);

•  Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai  (Mantas Adomėnas);

•  politinė partija „Sąjunga Taip“ ( Artūras Zuokas).

Debatai prasidėjo nuo kiekvienos partijos pristatymo, kuriam buvo skirtos 2 minutės laiko. Atstovai per šį laiką, turėję pristatyti savo partijos programą bei tikslus, ganėtinai neblogai  susidorojo su šia užduotimi.  Tačiau vienas įdomus momentas, gal netgi būtų galima sakyti netikėtas momentas, prisistatymų metu nei viena partija neturėjo jokios atributikos: nei vėliavėlių, nei ženklelių. Kitaip sakant, jeigu žmogus nepažinotų šių politikų ir nežinotų kokiai partijai jie priklauso, jis negalėtų jų identifikuoti ir priskirti konkrečiai politinei jėgai.

Tačiau labiausiai norėtųsi aptarti kaip partijų atstovams sekėsi atsakinėti į jiems pateiktus klausimus įvairiomis temomis bei kokį įvaizdį jie formavo apie save bei savo atstovaujamą partiją debatų metu.

Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis.

vdu. lt nuotrauka

Remigijus Šimašius  šių debatų metu buvo ganėtinai pilkas personažas. Gal tai dėl to, jog jis apskritai yra ramus žmogus, o gal tiesiog aktyvesni kolegos jį užgožė.  Teisingumo ministras nors ir teigė, jog „nieko tuščiai žadėti nenori“ kalbėjo apie  naujų darbo vietų kūrimą, šeimų palaikymą ir leido suprasti, jog visi debatų oponentų išsakyti pažadai yra laužti iš piršto ir tik LR liberalų sąjūdžio atlikti/ ketinami atlikti veiksmai yra veiksmingi. Neišvengė R. Šimašius ir su savo vadovaujama ministerija susijusio klausimo apie Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą teismų sistema į kurį atsakinėti jis (visiškai be reikalo) pradėjo nuo pajuokavimo. Šiandien teismų sistemos ir teisėtvarkos apskritai klausimas Lietuvoje yra itin opus ir daryti iš to anekdotą nėra labai profesionalu.

Toliau ponas Šimašius pasakojo apie tai, kas būtų jeigu būtų: kai kalba pakrypo minimalios algos kėlimo ir darbo santykių liberalizavimo tema, R. Šimašius teigė, jog ši vyriausybė neliberalizavo darbo santykių ir tai galėjo būti padaryta jei į praeitą Seimo kadenciją būtų išrinkta jo atstovaujama partija. Kitaip tariant, teisingumo ministras kalba su užuomina į tai, jog jeigu rinkėjai išrinks jo partiją tai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų taps liberalesni. Taip pat iš LR liberalų sąjūdžio buvo galima išgirsti pažadus/ siūlymus mažinti ministerijų skaičių ir laisvinti ekonomiką, kad Lietuvos piliečiai turėtų galimybę užsidirbti, nes pasak R. Šimašiaus, atlyginimas ne mokamas, o uždirbamas.

Remigijaus Šimašiaus kalba neskambėjo labai tvirtai ir tam įtakos turėjo tai, jog atsakinėdamas į rimtus klausimus jis dažniausiai šypsojosi ir tai nesudarė rimto politiko ir verto būti kandidatu i Seimo narius įvaizdžio.

Darbo partija.

vdu. lt nuotrauka

Šios partijos atstovas – Rytis Šatkauskas- buvo žymiai aktyvesnis nei R. Šimašius, ypač, kalbant apie minimalią algą. Siųsdamas savo komunikacinę žinutę auditorijai naudojosi ir liaudies išmintimi „<…> 7 kartus pamatavę tik tada kirpsime“, kitaip tariant prieš priimdama bet kokį sprendimą, jų partiją prieš tai viską gerai apgalvos.  Apskritai Rytis Šatkauskas apie savo partiją ( ir be abejo save patį) bandė sudaryti įspūdį, jog tik jų partija pasirūpins žmonėmis geriausiai, juk ne veltui jų prioritetas- Žmogus.

Na, o dabar apie pažadus: pagrindinis ir labiausiai išreklamuotas bei aptarinėjamas „ Darbo partijos“ programos punktas – 1509 Lt minimali  mėnesinė alga. Ponas Šatkauskas pabrėžė, jog įmanoma padidinti minimalią algą iki tokios sumos, o jeigu kas nors  niekaip negalėjo tuo patikėti, jis priminė kaip praeitą kartą buvusi vyriausybėje, Darbo partija minimalią algą nuo 400 lt padidino iki 800 Lt. Taigi, nepaisant Manto Adomėno kritikos šiuo klausimu , Darbo partija yra įsitikinusi savo teisumu.

Apskritai, buvo labai įdomu stebėti kaip R. Šatkauskas atsakinėjo į klausimus. Iš pradžių jis gana droviai  ir ramiai atsakinėjo į klausimus, tačiau įsibėgėjus debatams jis tapo drąsesnis, emocionalesnis, pradėjo gestikuliuoti rankomis. Atsakinėjo į pateiktus klausimus išsamiai, rėmėsi statistiniais duomenimis, pateikė įvairių pavyzdžių. Nuolat kartojo frazes „mes“, „mūsų partija“, tokiu būdu leido suprasti, jog jų partija yra labai vieninga ir visus svarbius klausimus sprendžia kartu.

Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai .

vdu.lt nuotrauka

Mantas Adomėnas, atstovaudamas savo partiją, sukūrė priekabaus žmogaus įvaizdį. Jis nuolat pašiepdavo arba sarkastiškai pakomentuodavo kitų savo kolegų išsakytas mintis bei argumentus, pavyzdžiui, R. Šatkauskui kalbant apie minimalią algą, M. Adomėnas jo paklausė kaip gi taip yra, jog Darbo partija žada 1509 Lt minimalią algą ,o pas patį V. Uspaskich įmonėje dirbantys žmonės negauna  net vidutinio atlyginimo. Kritikos strėlių nuo M. Adomėno gavo ir Artūras Zuokas „<…> Zuokas moka diagnozuoti problemas, bet nemoka jų gydyti“ . Bandė įtikinti auditoriją, jog dabartinis Seimas yra kokybiškas, tačiau jam tai nelabai pasisekė, kadangi visą jo pasirodymą  smarkiai pagadino jo bandymai sumenkinti kolegas.

M. Adomėno pasirodymas šiuose debatuose labiausiai išsiskyrė iš kitų partijų atstovų pasirodymų tuo, jog dažniausiai jo išsakyta nuomonė ir partijos vizija visiškai skyrėsi nuo jo oponentų. Taip pat labiausiai įsiminė jo frazė, jog jis nemėgsta kalbėti apie tai ko nesupranta, šiuo atveju  tai buvo debatų moderatoriui pateikus klausimą apie „Žalos be kaltės“ modelį.

Taigi, nors ponas Adomėnas ir kalbėjo ramiai, beveik negestikuliavo rankomis ir atrodo viskas turėjo skambėti įtikinamai, tačiau labai negerai kai atėjęs atstovauti savo partiją esi visiškai tam nepasirengęs.

„Sąjunga Taip“.

vdu. lt nuotrauka

Artūras Zuokas kaip ir visada atrodė ramus, savimi pasitikinti ir šaltakraujiškas. Kai kalbėdavo jo oponentai galima buvo pagalvoti, jog jis jų net nesiklauso, kadangi visą laiką buvo labai užsiėmęs su savo planšetiniu kompiuteriu. Bet jis viską girdėjo, nes reaguodavo į kitų kalbas labai greitai. O  Remigijus Šimašius netgi sulaukė komplimento, esą jis vienas geriausių šios vyriausybės ministrų.

Auditorijos simpatijas A. Zuokas bandė pelnyti agituodamas rinkėjus pasisakyti prieš atominės elektrinės statybą Lietuvoje, argumentuodamas tuo, jog dabartinis statybų projektas nėra tinkamas ir pridurdamas, jog jis nėra priešiškai nusiteikęs branduolinės energetikos atžvilgiu. Taip pat „Sąjunga Taip“ nepraleido pažadėti, jog išrinkus juos vidutinė alga visas 1000 eurų. Ne ką mažiau įdomus ir intriguojantis buvo Zuoko pasiūlymas mažinti Seimo narių skaičių iki 101 nario bei sudaryti sąlygas Seimo nariui kandidatuoti ne daugiau 2 kadencijų iš eilės, o kadencijos laiką pratęsti iki 5 metų.

Taigi, tenka pripažinti, jog Artūro Zuoko retorika buvo įspūdingiausia ( kalbėjo rišliai, be pauzių, užtikrintai, labai daug gestikuliavo rankomis), o bandymai palenkti auditoriją į savo pusę ryškiausi. Jo siunčiama žinutė apie save ir savo partiją turėjo įtikinti debatų stebėtojus, jog yra vieninteliai verti būti išrinkti į Seimą, kadangi niekas neturi tiek patirties kaip jie ir tik jie žino kaip išspręsti visas problemas.

 

Apibendrinant reikia pripažinti, jog debatai praėjo be jokių išsišokimų, be jokių aršių konfliktų ar pykčių. Partijų atstovai nepertraukinėjo vienas kito, o jei taip ir įvykdavo tai iš karto atsiprašydavo. Tokiu būdu jie suformavo apie įvaizdį, jog kai nori, jie gali bendrauti  civilizuotai. Apskritai derėtų pagirti šių debatų organizatorius už puikią galimybę pamatyti ir išgirsti politikos atstovus gyvai, kadangi tai sukuria visai kitokį požiūrį į juos pačius bei į politikos užkulisius.  Ir kaip jau šiandien matome, žmonės išreiškė savo nuomonę, kas yra vertas būti Seime ir kam labiausiai pasisekė juos įtikinti.

Parengė Skaistė Kalininaitė