Priešrinkiminiai debatai Vytauto Didžiojo universitete

Pirmasis rinkimų turas praėjo ir sukėlė didžiulę skandalų audra. Vieni reiškia nepasitenkinimą rinkimų rezultatais, kiti – džiaugsmą, o dar treti nereiškia jokių emocijų šiuo klausimu. Tačiau palikime skandalus nuošalyje ir prisiminkime kaip viskas vyko savaitę  iki rinkimų.

Kauno Vytauto Didžiojo universitete spalio 4 dieną vyko antrieji priešrinkiminiai debatai (pirmieji vyko spalio 2 d.), kuriuos organizavo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai ir savanoriai. Šiuose debatuose dalyvauti buvo pakviestos 4 partijos ir jų atstovai:

•  Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis ( Remigijus Šimašius);

•  Darbo partija ( Rytis Šatkauskas);

•  Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai  (Mantas Adomėnas);

•  politinė partija „Sąjunga Taip“ ( Artūras Zuokas).

Debatai prasidėjo nuo kiekvienos partijos pristatymo, kuriam buvo skirtos 2 minutės laiko. Atstovai per šį laiką, turėję pristatyti savo partijos programą bei tikslus, ganėtinai neblogai  susidorojo su šia užduotimi.  Tačiau vienas įdomus momentas, gal netgi būtų galima sakyti netikėtas momentas, prisistatymų metu nei viena partija neturėjo jokios atributikos: nei vėliavėlių, nei ženklelių. Kitaip sakant, jeigu žmogus nepažinotų šių politikų ir nežinotų kokiai partijai jie priklauso, jis negalėtų jų identifikuoti ir priskirti konkrečiai politinei jėgai.

Tačiau labiausiai norėtųsi aptarti kaip partijų atstovams sekėsi atsakinėti į jiems pateiktus klausimus įvairiomis temomis bei kokį įvaizdį jie formavo apie save bei savo atstovaujamą partiją debatų metu.

Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis.

vdu. lt nuotrauka

Remigijus Šimašius  šių debatų metu buvo ganėtinai pilkas personažas. Gal tai dėl to, jog jis apskritai yra ramus žmogus, o gal tiesiog aktyvesni kolegos jį užgožė.  Teisingumo ministras nors ir teigė, jog „nieko tuščiai žadėti nenori“ kalbėjo apie  naujų darbo vietų kūrimą, šeimų palaikymą ir leido suprasti, jog visi debatų oponentų išsakyti pažadai yra laužti iš piršto ir tik LR liberalų sąjūdžio atlikti/ ketinami atlikti veiksmai yra veiksmingi. Neišvengė R. Šimašius ir su savo vadovaujama ministerija susijusio klausimo apie Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą teismų sistema į kurį atsakinėti jis (visiškai be reikalo) pradėjo nuo pajuokavimo. Šiandien teismų sistemos ir teisėtvarkos apskritai klausimas Lietuvoje yra itin opus ir daryti iš to anekdotą nėra labai profesionalu.

Toliau ponas Šimašius pasakojo apie tai, kas būtų jeigu būtų: kai kalba pakrypo minimalios algos kėlimo ir darbo santykių liberalizavimo tema, R. Šimašius teigė, jog ši vyriausybė neliberalizavo darbo santykių ir tai galėjo būti padaryta jei į praeitą Seimo kadenciją būtų išrinkta jo atstovaujama partija. Kitaip tariant, teisingumo ministras kalba su užuomina į tai, jog jeigu rinkėjai išrinks jo partiją tai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų taps liberalesni. Taip pat iš LR liberalų sąjūdžio buvo galima išgirsti pažadus/ siūlymus mažinti ministerijų skaičių ir laisvinti ekonomiką, kad Lietuvos piliečiai turėtų galimybę užsidirbti, nes pasak R. Šimašiaus, atlyginimas ne mokamas, o uždirbamas.

Remigijaus Šimašiaus kalba neskambėjo labai tvirtai ir tam įtakos turėjo tai, jog atsakinėdamas į rimtus klausimus jis dažniausiai šypsojosi ir tai nesudarė rimto politiko ir verto būti kandidatu i Seimo narius įvaizdžio.

Darbo partija.

vdu. lt nuotrauka

Šios partijos atstovas – Rytis Šatkauskas- buvo žymiai aktyvesnis nei R. Šimašius, ypač, kalbant apie minimalią algą. Siųsdamas savo komunikacinę žinutę auditorijai naudojosi ir liaudies išmintimi „<…> 7 kartus pamatavę tik tada kirpsime“, kitaip tariant prieš priimdama bet kokį sprendimą, jų partiją prieš tai viską gerai apgalvos.  Apskritai Rytis Šatkauskas apie savo partiją ( ir be abejo save patį) bandė sudaryti įspūdį, jog tik jų partija pasirūpins žmonėmis geriausiai, juk ne veltui jų prioritetas- Žmogus.

Na, o dabar apie pažadus: pagrindinis ir labiausiai išreklamuotas bei aptarinėjamas „ Darbo partijos“ programos punktas – 1509 Lt minimali  mėnesinė alga. Ponas Šatkauskas pabrėžė, jog įmanoma padidinti minimalią algą iki tokios sumos, o jeigu kas nors  niekaip negalėjo tuo patikėti, jis priminė kaip praeitą kartą buvusi vyriausybėje, Darbo partija minimalią algą nuo 400 lt padidino iki 800 Lt. Taigi, nepaisant Manto Adomėno kritikos šiuo klausimu , Darbo partija yra įsitikinusi savo teisumu.

Apskritai, buvo labai įdomu stebėti kaip R. Šatkauskas atsakinėjo į klausimus. Iš pradžių jis gana droviai  ir ramiai atsakinėjo į klausimus, tačiau įsibėgėjus debatams jis tapo drąsesnis, emocionalesnis, pradėjo gestikuliuoti rankomis. Atsakinėjo į pateiktus klausimus išsamiai, rėmėsi statistiniais duomenimis, pateikė įvairių pavyzdžių. Nuolat kartojo frazes „mes“, „mūsų partija“, tokiu būdu leido suprasti, jog jų partija yra labai vieninga ir visus svarbius klausimus sprendžia kartu.

Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai .

vdu.lt nuotrauka

Mantas Adomėnas, atstovaudamas savo partiją, sukūrė priekabaus žmogaus įvaizdį. Jis nuolat pašiepdavo arba sarkastiškai pakomentuodavo kitų savo kolegų išsakytas mintis bei argumentus, pavyzdžiui, R. Šatkauskui kalbant apie minimalią algą, M. Adomėnas jo paklausė kaip gi taip yra, jog Darbo partija žada 1509 Lt minimalią algą ,o pas patį V. Uspaskich įmonėje dirbantys žmonės negauna  net vidutinio atlyginimo. Kritikos strėlių nuo M. Adomėno gavo ir Artūras Zuokas „<…> Zuokas moka diagnozuoti problemas, bet nemoka jų gydyti“ . Bandė įtikinti auditoriją, jog dabartinis Seimas yra kokybiškas, tačiau jam tai nelabai pasisekė, kadangi visą jo pasirodymą  smarkiai pagadino jo bandymai sumenkinti kolegas.

M. Adomėno pasirodymas šiuose debatuose labiausiai išsiskyrė iš kitų partijų atstovų pasirodymų tuo, jog dažniausiai jo išsakyta nuomonė ir partijos vizija visiškai skyrėsi nuo jo oponentų. Taip pat labiausiai įsiminė jo frazė, jog jis nemėgsta kalbėti apie tai ko nesupranta, šiuo atveju  tai buvo debatų moderatoriui pateikus klausimą apie „Žalos be kaltės“ modelį.

Taigi, nors ponas Adomėnas ir kalbėjo ramiai, beveik negestikuliavo rankomis ir atrodo viskas turėjo skambėti įtikinamai, tačiau labai negerai kai atėjęs atstovauti savo partiją esi visiškai tam nepasirengęs.

„Sąjunga Taip“.

vdu. lt nuotrauka

Artūras Zuokas kaip ir visada atrodė ramus, savimi pasitikinti ir šaltakraujiškas. Kai kalbėdavo jo oponentai galima buvo pagalvoti, jog jis jų net nesiklauso, kadangi visą laiką buvo labai užsiėmęs su savo planšetiniu kompiuteriu. Bet jis viską girdėjo, nes reaguodavo į kitų kalbas labai greitai. O  Remigijus Šimašius netgi sulaukė komplimento, esą jis vienas geriausių šios vyriausybės ministrų.

Auditorijos simpatijas A. Zuokas bandė pelnyti agituodamas rinkėjus pasisakyti prieš atominės elektrinės statybą Lietuvoje, argumentuodamas tuo, jog dabartinis statybų projektas nėra tinkamas ir pridurdamas, jog jis nėra priešiškai nusiteikęs branduolinės energetikos atžvilgiu. Taip pat „Sąjunga Taip“ nepraleido pažadėti, jog išrinkus juos vidutinė alga visas 1000 eurų. Ne ką mažiau įdomus ir intriguojantis buvo Zuoko pasiūlymas mažinti Seimo narių skaičių iki 101 nario bei sudaryti sąlygas Seimo nariui kandidatuoti ne daugiau 2 kadencijų iš eilės, o kadencijos laiką pratęsti iki 5 metų.

Taigi, tenka pripažinti, jog Artūro Zuoko retorika buvo įspūdingiausia ( kalbėjo rišliai, be pauzių, užtikrintai, labai daug gestikuliavo rankomis), o bandymai palenkti auditoriją į savo pusę ryškiausi. Jo siunčiama žinutė apie save ir savo partiją turėjo įtikinti debatų stebėtojus, jog yra vieninteliai verti būti išrinkti į Seimą, kadangi niekas neturi tiek patirties kaip jie ir tik jie žino kaip išspręsti visas problemas.

 

Apibendrinant reikia pripažinti, jog debatai praėjo be jokių išsišokimų, be jokių aršių konfliktų ar pykčių. Partijų atstovai nepertraukinėjo vienas kito, o jei taip ir įvykdavo tai iš karto atsiprašydavo. Tokiu būdu jie suformavo apie įvaizdį, jog kai nori, jie gali bendrauti  civilizuotai. Apskritai derėtų pagirti šių debatų organizatorius už puikią galimybę pamatyti ir išgirsti politikos atstovus gyvai, kadangi tai sukuria visai kitokį požiūrį į juos pačius bei į politikos užkulisius.  Ir kaip jau šiandien matome, žmonės išreiškė savo nuomonę, kas yra vertas būti Seime ir kam labiausiai pasisekė juos įtikinti.

Parengė Skaistė Kalininaitė

Reklama
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: