Archyvas pagal 2012 spalio

Priešrinkiminiai debatai Vytauto Didžiojo universitete

Pirmasis rinkimų turas praėjo ir sukėlė didžiulę skandalų audra. Vieni reiškia nepasitenkinimą rinkimų rezultatais, kiti – džiaugsmą, o dar treti nereiškia jokių emocijų šiuo klausimu. Tačiau palikime skandalus nuošalyje ir prisiminkime kaip viskas vyko savaitę  iki rinkimų.

Kauno Vytauto Didžiojo universitete spalio 4 dieną vyko antrieji priešrinkiminiai debatai (pirmieji vyko spalio 2 d.), kuriuos organizavo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai ir savanoriai. Šiuose debatuose dalyvauti buvo pakviestos 4 partijos ir jų atstovai:

•  Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis ( Remigijus Šimašius);

•  Darbo partija ( Rytis Šatkauskas);

•  Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai  (Mantas Adomėnas);

•  politinė partija „Sąjunga Taip“ ( Artūras Zuokas).

Debatai prasidėjo nuo kiekvienos partijos pristatymo, kuriam buvo skirtos 2 minutės laiko. Atstovai per šį laiką, turėję pristatyti savo partijos programą bei tikslus, ganėtinai neblogai  susidorojo su šia užduotimi.  Tačiau vienas įdomus momentas, gal netgi būtų galima sakyti netikėtas momentas, prisistatymų metu nei viena partija neturėjo jokios atributikos: nei vėliavėlių, nei ženklelių. Kitaip sakant, jeigu žmogus nepažinotų šių politikų ir nežinotų kokiai partijai jie priklauso, jis negalėtų jų identifikuoti ir priskirti konkrečiai politinei jėgai.

Tačiau labiausiai norėtųsi aptarti kaip partijų atstovams sekėsi atsakinėti į jiems pateiktus klausimus įvairiomis temomis bei kokį įvaizdį jie formavo apie save bei savo atstovaujamą partiją debatų metu.

Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis.

vdu. lt nuotrauka

Remigijus Šimašius  šių debatų metu buvo ganėtinai pilkas personažas. Gal tai dėl to, jog jis apskritai yra ramus žmogus, o gal tiesiog aktyvesni kolegos jį užgožė.  Teisingumo ministras nors ir teigė, jog „nieko tuščiai žadėti nenori“ kalbėjo apie  naujų darbo vietų kūrimą, šeimų palaikymą ir leido suprasti, jog visi debatų oponentų išsakyti pažadai yra laužti iš piršto ir tik LR liberalų sąjūdžio atlikti/ ketinami atlikti veiksmai yra veiksmingi. Neišvengė R. Šimašius ir su savo vadovaujama ministerija susijusio klausimo apie Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą teismų sistema į kurį atsakinėti jis (visiškai be reikalo) pradėjo nuo pajuokavimo. Šiandien teismų sistemos ir teisėtvarkos apskritai klausimas Lietuvoje yra itin opus ir daryti iš to anekdotą nėra labai profesionalu.

Toliau ponas Šimašius pasakojo apie tai, kas būtų jeigu būtų: kai kalba pakrypo minimalios algos kėlimo ir darbo santykių liberalizavimo tema, R. Šimašius teigė, jog ši vyriausybė neliberalizavo darbo santykių ir tai galėjo būti padaryta jei į praeitą Seimo kadenciją būtų išrinkta jo atstovaujama partija. Kitaip tariant, teisingumo ministras kalba su užuomina į tai, jog jeigu rinkėjai išrinks jo partiją tai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų taps liberalesni. Taip pat iš LR liberalų sąjūdžio buvo galima išgirsti pažadus/ siūlymus mažinti ministerijų skaičių ir laisvinti ekonomiką, kad Lietuvos piliečiai turėtų galimybę užsidirbti, nes pasak R. Šimašiaus, atlyginimas ne mokamas, o uždirbamas.

Remigijaus Šimašiaus kalba neskambėjo labai tvirtai ir tam įtakos turėjo tai, jog atsakinėdamas į rimtus klausimus jis dažniausiai šypsojosi ir tai nesudarė rimto politiko ir verto būti kandidatu i Seimo narius įvaizdžio.

Darbo partija.

vdu. lt nuotrauka

Šios partijos atstovas – Rytis Šatkauskas- buvo žymiai aktyvesnis nei R. Šimašius, ypač, kalbant apie minimalią algą. Siųsdamas savo komunikacinę žinutę auditorijai naudojosi ir liaudies išmintimi „<…> 7 kartus pamatavę tik tada kirpsime“, kitaip tariant prieš priimdama bet kokį sprendimą, jų partiją prieš tai viską gerai apgalvos.  Apskritai Rytis Šatkauskas apie savo partiją ( ir be abejo save patį) bandė sudaryti įspūdį, jog tik jų partija pasirūpins žmonėmis geriausiai, juk ne veltui jų prioritetas- Žmogus.

Na, o dabar apie pažadus: pagrindinis ir labiausiai išreklamuotas bei aptarinėjamas „ Darbo partijos“ programos punktas – 1509 Lt minimali  mėnesinė alga. Ponas Šatkauskas pabrėžė, jog įmanoma padidinti minimalią algą iki tokios sumos, o jeigu kas nors  niekaip negalėjo tuo patikėti, jis priminė kaip praeitą kartą buvusi vyriausybėje, Darbo partija minimalią algą nuo 400 lt padidino iki 800 Lt. Taigi, nepaisant Manto Adomėno kritikos šiuo klausimu , Darbo partija yra įsitikinusi savo teisumu.

Apskritai, buvo labai įdomu stebėti kaip R. Šatkauskas atsakinėjo į klausimus. Iš pradžių jis gana droviai  ir ramiai atsakinėjo į klausimus, tačiau įsibėgėjus debatams jis tapo drąsesnis, emocionalesnis, pradėjo gestikuliuoti rankomis. Atsakinėjo į pateiktus klausimus išsamiai, rėmėsi statistiniais duomenimis, pateikė įvairių pavyzdžių. Nuolat kartojo frazes „mes“, „mūsų partija“, tokiu būdu leido suprasti, jog jų partija yra labai vieninga ir visus svarbius klausimus sprendžia kartu.

Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai .

vdu.lt nuotrauka

Mantas Adomėnas, atstovaudamas savo partiją, sukūrė priekabaus žmogaus įvaizdį. Jis nuolat pašiepdavo arba sarkastiškai pakomentuodavo kitų savo kolegų išsakytas mintis bei argumentus, pavyzdžiui, R. Šatkauskui kalbant apie minimalią algą, M. Adomėnas jo paklausė kaip gi taip yra, jog Darbo partija žada 1509 Lt minimalią algą ,o pas patį V. Uspaskich įmonėje dirbantys žmonės negauna  net vidutinio atlyginimo. Kritikos strėlių nuo M. Adomėno gavo ir Artūras Zuokas „<…> Zuokas moka diagnozuoti problemas, bet nemoka jų gydyti“ . Bandė įtikinti auditoriją, jog dabartinis Seimas yra kokybiškas, tačiau jam tai nelabai pasisekė, kadangi visą jo pasirodymą  smarkiai pagadino jo bandymai sumenkinti kolegas.

M. Adomėno pasirodymas šiuose debatuose labiausiai išsiskyrė iš kitų partijų atstovų pasirodymų tuo, jog dažniausiai jo išsakyta nuomonė ir partijos vizija visiškai skyrėsi nuo jo oponentų. Taip pat labiausiai įsiminė jo frazė, jog jis nemėgsta kalbėti apie tai ko nesupranta, šiuo atveju  tai buvo debatų moderatoriui pateikus klausimą apie „Žalos be kaltės“ modelį.

Taigi, nors ponas Adomėnas ir kalbėjo ramiai, beveik negestikuliavo rankomis ir atrodo viskas turėjo skambėti įtikinamai, tačiau labai negerai kai atėjęs atstovauti savo partiją esi visiškai tam nepasirengęs.

„Sąjunga Taip“.

vdu. lt nuotrauka

Artūras Zuokas kaip ir visada atrodė ramus, savimi pasitikinti ir šaltakraujiškas. Kai kalbėdavo jo oponentai galima buvo pagalvoti, jog jis jų net nesiklauso, kadangi visą laiką buvo labai užsiėmęs su savo planšetiniu kompiuteriu. Bet jis viską girdėjo, nes reaguodavo į kitų kalbas labai greitai. O  Remigijus Šimašius netgi sulaukė komplimento, esą jis vienas geriausių šios vyriausybės ministrų.

Auditorijos simpatijas A. Zuokas bandė pelnyti agituodamas rinkėjus pasisakyti prieš atominės elektrinės statybą Lietuvoje, argumentuodamas tuo, jog dabartinis statybų projektas nėra tinkamas ir pridurdamas, jog jis nėra priešiškai nusiteikęs branduolinės energetikos atžvilgiu. Taip pat „Sąjunga Taip“ nepraleido pažadėti, jog išrinkus juos vidutinė alga visas 1000 eurų. Ne ką mažiau įdomus ir intriguojantis buvo Zuoko pasiūlymas mažinti Seimo narių skaičių iki 101 nario bei sudaryti sąlygas Seimo nariui kandidatuoti ne daugiau 2 kadencijų iš eilės, o kadencijos laiką pratęsti iki 5 metų.

Taigi, tenka pripažinti, jog Artūro Zuoko retorika buvo įspūdingiausia ( kalbėjo rišliai, be pauzių, užtikrintai, labai daug gestikuliavo rankomis), o bandymai palenkti auditoriją į savo pusę ryškiausi. Jo siunčiama žinutė apie save ir savo partiją turėjo įtikinti debatų stebėtojus, jog yra vieninteliai verti būti išrinkti į Seimą, kadangi niekas neturi tiek patirties kaip jie ir tik jie žino kaip išspręsti visas problemas.

 

Apibendrinant reikia pripažinti, jog debatai praėjo be jokių išsišokimų, be jokių aršių konfliktų ar pykčių. Partijų atstovai nepertraukinėjo vienas kito, o jei taip ir įvykdavo tai iš karto atsiprašydavo. Tokiu būdu jie suformavo apie įvaizdį, jog kai nori, jie gali bendrauti  civilizuotai. Apskritai derėtų pagirti šių debatų organizatorius už puikią galimybę pamatyti ir išgirsti politikos atstovus gyvai, kadangi tai sukuria visai kitokį požiūrį į juos pačius bei į politikos užkulisius.  Ir kaip jau šiandien matome, žmonės išreiškė savo nuomonę, kas yra vertas būti Seime ir kam labiausiai pasisekė juos įtikinti.

Parengė Skaistė Kalininaitė

Priešrinkiminiai Seimo debatai akademinėje aplinkoje

Spalio 2 ir 4 dienomis, Vytauto Didžiojo universitete, vyko priešrinkiminiai seimo debatai, kuriuos suorganizavo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai bei politika besidomintys savanoriai. Į debatus buvo pakviesti aštuonių, labiausiai visuomenės palaikymo sulaukę, partijų atstovai. Atstovus debatuose delegavo pačios partijos. Per dvejus politinius debatus, akademinė bendruomenė turėjo galimybę išvysti Viktorą Pranckietį (LVŽS), Birutę Vėsaitę (LSDP), Algį Čapliką (LICS), Andrių Mazuronį (TT), Mantą Adomėną (TS), Rytį Šatkauską (Darbo partija), Artūrą Zuoką (partija „TAIP“), Remigijų Šimašių (LRLS).

Šiame komentare aptarsiu pirmuosius, t.y. spalio 2 dienos politinius debatus. 

vdu.lt nuotrauka

Politiniai debatai prasidėjo nuo kiekvienos partijos programų, tikslų ir siekių pristatymo. T.y. politinių partijų atstovai, per dvi minutes turėjo trumpai aptarti ir pristatyti akademinei bendruomenei svarbiausius partijos siektinus tikslus ir žinoma taip įtikinti politinius debatus stebinčius visuomenės narius, patikėti programos efektyvumu ir žinoma atitinkamai prabalsuoti rinkimuose į LR Seimą. Vėliau partijų atstovams buvo užduodami įvairūs klausimai, kuriems atsakyti turėjo tik vieną minutę, tačiau nenuostabu, jog beveik visi partijos atstovai į šį laiką netilpdavo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) V. Pranckietis, vienintelis iš visų debatuose dalyvavusių atstovų panaudojo vizualinius elementus, t.y. debatų gale jis pristatė partijos programą, išleistą CD formatu, o be to jo švarką puošė LVŽS emblema. V. Pranckietis debatų metu kelis kartus akcentavo, jog jis nėra partijos narys, bet jam didelė garbė jai atstovauti. Pristatydamas partijos programą jis kalbėjo apie siekį sutvarkyti švietimo finansavimą t.y. tikslinis finansavimas studijoms ir mokinio krepšelio panaikinimas, o taip pat ir mėginimą sutvarkyti su žemės ūkiu ir ekologija susijusius reikalus. Apskritai, partijos atstovas kalbėjo maloniai, jautėsi, jog nėra patyręs politikas, kadangi, kalbėjo paprastai. Trumpai ir aiškiai pristatė svarbiausius dalykus, pernelyg neišsiplėsdamas, tačiau argumentuodamas savo pasisakymus. Iš V. Pranckiečio pasirodymo debatuose supratau, jog daugiausiai dėmesio ši partija skirs žemės ūkio veiklos ir kaimo žmonių gyvenimo pagerinimui.

Lietuvos socialdemokratų partijosnarė B. Vėsaitė savo kalbą pradėjo nuo partijos vertybių, o jos yra solidarumas, socialinis teisingumas ir lygios galimybės. Vizualinį elementą pasitelkė iš dalies, kadangi vilkėjo vyšninės spalvos kostiumėli, o partijos, kurią ji atstovavo dominuojantis spalva yra raudona, taigi iš esmės kažkiek aprangą susiejo su LSDP pagrindine spalva. Paliesdama aktualią temą – ekonominę krizę, B. Vėsaitė, bandė įtikinti auditoriją, jog būtent šios partijos Lietuvai šiuo metu reikia, nes pasakyta frazė „mes kuriame gerovės valstybę visiems ir esame už lygias galimybes visiems, nepaisant socialinės kilmės“, pasako daug ką. Taip pat ji pasitelkusi statistiką pabrėžė, jog per keturis metus Lietuvoje skurdas išaugo 4%, negu, kad buvo anksčiau, taigi pasitelkdama statistiką ir išsakydama truputį auksčiau jau minėtą frazę, ragina bendruomenę balsuoti už LSDP partiją, nes ji galinti „išbristi“ iš esamos susidariusios situacijos.

vdu.lt nuotrauka

Liberalų ir centro sąjungos (LICS) atstovas A. Čaplikas, nuo pat pirmųjų sekundžių pasitelkė rimto, protingo ir solidaus žmogaus įvaizdį. Ne tik jo išvaizda, elgesio manieros, apranga, bet ir kalba nemažai sufleravo apie politiką. Klausant jo rišlios, sklandžios, netgi sakyčiau gerai iš anksto apgalvotos ir argumentuotos kalbos, susimąsčiau, jog daugybė jo žodžiuose pasakytų dalykų yra tiesos. Įtikinamas balsas kalbėjo, jog „ne mes kuriame valstybę, bet jūs ją kuriate…. tik jūs būdami laisvi ir laimingi, padarote valstybę laisvą ir laimingą“. Įkvepiančia kalba A. Čaplikas ragino visus „veržtis“ į priekį ir kurti Lietuvos ateitį kartu. Dažnai kartojami žodžiai kaip „mūsų valstybė“, „jūs kuriate“ „jūs turite judėti“, „jūs turite siekti“, įtikina, jog iš tiesų šios partijos tikslai yra daugiau nei beverčiai pažadai. Jie skatina žmones siekti to, kas padėtų jiems geriau gyventi, nes niekas kitas to už juos nepadarys, niekas už dyką pinigų neduos. Iš A. Čapliko kalbos susidariau įspūdį, jog LICS galvoja apie visuomenės gerovę ir jos ateitį, bet tik tuo atveju, jei dirbsime ir sieksime gerovės visi kartu, taip sukurdami ir savo šviesesnę ateitį.

Paskutinis, daugelio studentų nuomone, tą dieną prasčiausią įspūdį sudaręs Tvarka ir teisingumas  (TT) partijos atstovas Andrius Mazuronis, kuris ne tik, kad neparodė jokių vizualinių elementų, bet ir įvaizdį pasirinko visai kitokį, negu prieš tai jau minėtų ir aptartų oponentų. Atstovas pasirinko daugiau laisvą stilių, kuris daugiau priminė studentišką, bet ne rimto politiko įvaizdį. Nuo pat pirmųjų sekundžių kalbėjo greitai ir daug, tačiau nieko ypatingo taip ir nepasakė. Kalba nebuvo labai rišli, vyravo daugybė nukrypimų, trūko argumentų, nepasakė esminių svarbiausių dalykų. Daugelis klausiusių jo kalbos, iš tiesų nesuprato partijos Tvarka ir teisingumas pagrindinių tikslų, siekių. Baigiantis dviejų minučių laikui A. Mazuronis pasakė, jog „labai sudėtinga papasakoti per dvi minutes programines nuostatas“, taigi savo partijos laiką jis išnaudojo kritikuodamas kitų partijų padarytus darbus ar būsimus užsibrėžtus tikslus. Partijos atstovas dažnai elgėsi nepagarbiai oponentų atžvilgiu, kadangi vis kritikuodavo juos arba juokdavosi iš jų pasisakymų, prunkštavo. Taigi apskritai, daugelio studentų akimis, kaip politikas, A. Mazuronis debatuose pasirodė labai prastai, taigi manau, galėjo sugadinti ne tik savo paties, bet ir partijos reputaciją.

Apibendrinant, šie Vytauto Didžiojo universitete surengti debatai buvo labai naudingi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visiems visuomenės nariams, stebėjusiems politinius debatus tiesiogiai internetu. Būnant netoli jų, matant juos iš arti ir klausant realiai, o ne per televizijos ekraną, kuomet viskas vyksta tiesiogiai, kuomet niekas nesumontuota ir neperdaryta, pasimato tikrieji politikų ir jų partijų pliusai bei minusai. Manau, kad pagrindinis debatų tikslas buvo pasiektas, nes išklausius politikų atsakymus į užduotus klausimus, susipažinus su partijų vertybėmis ir programomis, tikrai gali padėti ir padaryti didelę įtaką piliečių apsisprendimui, renkant kandidatus į LR Seimą.

Parengė Inga Bartuševičiūtė

VDU debatai – proga pamatyti mūsų politikus iš arčiau???

Spalio 2 dieną Vytauto Didžiojo universitete buvo surengti priešrinkiminiai Seimo debatai, kuriuos organizavo  Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai bei savanoriai.  Žodžių ir pasisakymų  kovoje prieš rinkimus susitiko keturių politinių partijų atstovai. Valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovavo Viktoras Pranckietis, Lietuvos socialdemokratų partijai – Birutė Vėsaitė, Liberalų ir centro sąjungai – šios partijos lyderis Algis Čaplikas ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ atstovavo Andrius Mazuronis.

Vdu.lt nuotrauka

Tradiciškai, debatai prasidėjo dviejų minučių įvadu į savo partijos pristatymą. Visi atstovai turėjo galimybę išsakyti savo atstovaujamos partijos tikslus, vertybes bei įtikinti VDU bendruomenę, kad jų partija – pati geriausia. Deja, ne visi atstovai sugeba kalbėti glaustai ir trumpai išsakyti svarbiausius dalykus.

Debatų eigoje buvo užduodami įvairūs klausimai, į kuriuos tam tikros partijos atstovas turėjo atsakyti per pusantros minutės. Docentas A. Pranciekis debatų metu bent keletą kartų pabrėžė, jog nėra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys ir nuolatos akcentavo ekologijos bei žemės ūkio siekį, kurį reikia suderinti. Nepamiršdamas studentiškos auditorijos paminėjo ir siekį įgyvendinti ir tikslinį finansavimą studentams. Visų debatų metu buvo gana santūrus ir nelabai pritapo prie kitų partijų atstovų.

Labiausiai studentams įstrigęs pasisakymas, kurį būtų galima pavadinti debatų perliuku, buvo Birutės Vėsaitės išsakyta mintis, jog socialdemokratai visuomet taisydavo kitų partijų klaidas. Susidaro įspūdis, jog per 20  nepriklausomos Lietuvos metų visos buvusios partijos tik klydo, skurdino valstybę, o socialdemokratai nuolat gerino padėtį, o išrinkus į valdžią juos, gyvenimas pagerės visu 100%.  Jie įgyvendins tai, pasitelkdami laimės ekonomiką. Visus debatus neišblėstanti B. Vėsaitės šypsena turėjo studentus įtikinti, kad laimės ekonomika veikia!

Liberalų ir centro sąjungos vadovas A. Čaplikas savo kalba turbūt pasirodė įtinamiausiai. Politikos vilkas, kalbėjo užtikrintai ir tvirtai. Nuolat minėjo žodžius „mes“, „mūsų valstybė“, „jūsų pasirinkimas“. Pasak liberalo, valstybės pagrindas yra žmogus ir tik jis pats gali susikurti savo gyvenimą. A. Čapliko nuomone, Lietuvoje nieko nebuvo sukurta, nes visą laiką valdžioje yra dešinieji arba kairieji. Esą lietuvių tauta yra „be veido, be interesų ir laukia valdžios malonės“. Platūs rankų mostai, tiesus žvilgsnis į auditoriją, tiesioginis kreipimasis – dar vienas A. Čapliko būdas įtikinti auditoriją.

A. Mazuronis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Viešosios komunikacijos studentų nuomone, pasirodė prastokai. Neturėjo tvirtų argumentų, neišsakė savo partijos tikslų, į klausimus atsakinėjo nuklysdamas nuo temos, vis kritikuodamas kitus partijų atstovus  ir nuolat užsipuldamas esamą valdžią – nepasirodė nei išmintingai, nei gerai. Tad liko neaišku, kas yra svarbu partijai „ Tvarka ir teisingumas“. Į akis krito tai, jog šis politikas kalbėdamas niekuomet nepažvelgdavo į auditoriją. Tik baigęs kalbėti ir klausydamasis kitų pasisakymų pašaipiai juokėsi, „įvirtęs“ į kėdę stebėjo studentus. Nelabai profesionalu!

Vdu.lt nuotrauka

Politikams svarbu ne tik įtikinamai kalbėti, bet ir nepriekaištingai atrodyti. Tad vizualumas – labai svarbu. Visų partijų atstovų apranga buvo oficiali, išskyrus A. Mazuronio, kuris atrodė „laisvai“, kasdieniškai. Kreipiantis į studentų auditoriją, juk nebūtina susitapatinti su ja! Visoms partijoms trūko atributikos, kuri vien tik pažvelgus, nurodytų tam tikrą partiją. Nebuvo nei vėliavėlių, nei lankstinukų, nei rašiklių. Vienintelis A. Pranskietis parodė savo partijos programą, išleistą CD formatu, kurioje programa – suvaidinta, be žodžių. Ją žinoma, padovanojo debatų vedėjui G. Česnakui. Pagirtina, jog vienintelis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas buvo įsisegęs savo partijos emblemą.

Reikėtų pridurti jog VDU organizuoti debatai buvo puiki galimybė ne tik pamatyti mūsų politikus iš arčiau, bet ir užduoti klausimus jiems, išgirsti visiems taip rūpimus atsakymus bei apsispręsti už ką balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose. „Debatų tikslas – supažindinti rinkėjus su partijų programomis, užduoti šių partijų atstovams aiškius, konkrečius klausimus, taip palengvinant apsisprendimą rinkėjams Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose spalio 14 d. Debatuose atsiskleis, kurie kandidatai, politinės partijos yra geriau pasirengusios valdyti, žino konkrečius kelius, kaip įgyvendinti savo idėjas, o visa kita lems rinkėjų balsai. Be to, netiesiogiai norime kelti ir politikos bei diskutavimo kokybę“, – teigė vienas iš renginio organizatorių, doktorantas Giedrius Česnakas. Tad, tikiu, jog šie debatai atvėrė jums akis ir padėjo apsispręsti, ką palaikyti Seimo rinkimuose.

Parengė Ieva Meškauskaitė