Archyvas pagal 2012 kovo

Plačiau apie video žurnalistiką

Vaizdo žurnalistika – kas tai?

Vaizdo įrašų (video) žurnalistika paprastai apibūdinama kaip būdas publikai pateikti trumpus, įsimintinus bei paveikius pranešimus, kurie dažniausiai transliuojami interneto naujienų svetainėse bei televizijos naujienų laidose. Video žurnalistų pateikiamuose pranešimuose faktinė vaizdo istorija žiūrovui atskleidžiama  nuo pat pradžių iki galo, nebent tam sutrukdo nepalankios aplinkybės , tarkime, filmuojant labai pavojingoje vietoje, kur iškyla reali grėsmė paties žurnalisto saugumui. Jau tapo įprasta, kad kvalifikuoti video žurnalistai nuolatos siunčiami į pačių karščiausių įvykių vietas, kuriuose, be didelių sąnaudų, minėtieji žurnalistai užfiksuoja trumpus vaizdo įrašus, kurie dėl savo autentiškumo itin mėgiami publikos. Kitaip tariant, vaizdo įrašų žurnalistai patys filmuoja, režisuoja, pasakoja ir redaguoja savo darbus. Pastaruoju metu tokio pobūdžio žurnalistika itin išpopuliarėjo dėl plataus visuomenės domėjimosi internetiniais laikraščiais. Pastarieji, panaudodami vaizdo įrašus savo internetiniuose tinklalapiuose, ne tik bando pritraukti ir sudominti skaitytojus;  pateikiant informacijos turinį vaizdiniu formatu apeliuojama į patį skaitytoją –  juk vaizdinė informacija mus veikia žymiai stipriau nei verbalinė.

Populiarumo priežastys

Vaizdo įrašų žurnalistika įsibėgėjo maždaug prieš du dešimtmečius JAV, panašiu metu kaip ir Anglijoje. 2001 metais BBC pradėjo vis dažniau transliuoti vaizdiniu turiniu grindžiamus pranešimus bei istorijas ir prabėgus keleriems metams ši televizija jau turėjo daugiau nei 600 darbuotojų, dirbančių video žurnalistais. Nors buvo manoma, kad greitas šių žurnalistų darbo pobūdis smarkiai kenks pateikiamos vaizdinės informacijos kokybei, kadangi neretai medžiagai apdoroti ir pateikti galutinį jos variantą yra duodami itin trumpi terminai(žurnalistai neretai teturi vos porą valandų vaizdo medžiagos redagavimui, o dažnai  nesuteikiamas net tas trumpas laiko tarpas), visgi ši prielaida nepasiteisino. Savo profesijai atsidavę žiniasklaidos atstovai žiūrovams pateikia geros kokybės vaizdo pranešimus, kurie pritraukia tikrai plačią ir įvairią žiūrovų auditoriją.

Šiuo metu vaizdo įrašų žurnalistikoje yra išskiriami du kuriamų siužetų pobūdžiai: skirti televizijos laidoms  ir pasakojantys konkrečias istorijas. Tačiau ir toliau bręstant ir tobulėjant šiai žurnalistikos rūšiai, galima pastebėti vis naujų žanrų ir stilių, atsirandančių viso pasaulio video žurnalistikoje. Kadangi vaizdo įrašų žurnalistika yra itin artima internetiniams vaizdo dienoraščiams ir „gatvės“ žurnalistikai, vaizdo siužetus rengiantys žurnalistai turi būti itin atsargūs išlaikydami žurnalistinį objektyvumą bei kritišką mąstyseną. Nors ši žurnalistikos sritis skatina kūrybiškumą bei saviraiškos laisvę, tačiau darbas neturi nukrypti nuo įprastinių žurnalistikos standartų.

Video žurnalistika yra išties unikali žiniasklaidos rūšis, leidžianti itin greitai gausiai auditorijai paskleisti pačias aktualiausias naujienas.  Šiam procesui tereikia mažos ir lengvos HD kameros bei kompiuterio su įdiegta vaizdo redagavimo programa. Tikrai nepriekaištingas moderniosios žurnalistikos pavyzdys.

Parengė Laura Mickūnaitė

Reklama

Nukrypimas №2: Mums dvejinasi akyse!

Kiekvienas gyvename skirtingai, taigi ir pasaulį matome skirtingai. Akys – mūsų organai, kurie perduoda impulsus į smegenis ir mes galime aplinką suvokti smegenyse atsirandančiais vaizdiniais. Bet akys mus dažnai apgauna. Netikite? Leiskite, įrodysiu…

Kiek kojų turi šis keistas dramblys?

Kiek čia lentų – keturios ar trys?

Tai antis ar triušis?

Turbūt  jau supratote kur lenkiu. Taip, tai optinės apgaulės arba optinės  iliuzijos – vaizdiniai, kurie sukelia skirtumus tarp vizualiai (akyseir smegenyse) suvokiamos tikrovės ir tarp objektyvios tikrovės. Šios optinės iliuzijos mokslininkams jau ilgą laiką padeda tirti smegenų ir akių funkcionavimo principus.

Taigi, patogiai įsitaisykite ir pasinerkite į optinių iliuzijų pasaulį….

Šiame paveikslėlyje tikrai niekas nesisuka – jis statiškas!

Ir čia, turbūt, galite įžvelgti judėjimą?:)

Ar neatrodo, jog skrituliai nuolat “keliauja” aplink kvadratus?

Kur jums labiau patiktų – terasoje ar aikštėje?

Ar romėnų kareivis stovi tarp trijų apvalių kolonų ar arkos viduryje?

Ar įmanomas toks kubas?

Ar šis pasimatymas jau pasmerktas?

Jūsų pastabumo tyrimas. Ar galite šiame paveikslėlyje surasti 9 žmones?

Jei galite rasti 6 – jūsų pastabumas įprastas. 
Jei suradote 7 – jūsų pastabumas geresnis nei vidutinis. 
Jei suradote 8 – jūs labai pastabus. Džiaukitės. 
Na, o jei radote 9 – jūsų pastabumas neeilinis. Jūs išradingas ir turite gerą intuiciją. Galite pasigirti Šerloko Holmso pastabumu.

Na, o dabar pažaiskite. Bent kartą niekur nebėkite, atsipalaiduokite ir sekite toliau esančias nuorodas.

Pasilenkite artyn ir žiūrėkite į piešinio centre esančius 4 taškelius bent 30 sekundžių. Tada užsimerkite ir atloškite savo galvą, kad veidas būtų nukreiptas aukštyn (galima žiūrėti ir į šviesią sieną). Išvysite šviesų skritulį… likite užsimerkę! Netrukus kai ką išvysite ir tame skritulyje!

Kiek juodų taškų matote linijų susikirtimuose?

Žiūrėkite į tašką centre ir pilka dėmė aplink po kurio laiko pradės nykti.

Ir pabaigai, pats linksmiausias „Krioklio efektas“.

Pasilenkite artyn ir žiūrėkite į besisukančių spiralių centrą mažiausiai 30 sekundžių (galima ilgiau). Po to pažiūrėkite į kitus objektus aplink – savo ranką, sienas kambaryje ir t.t. Ar nieko neįprasto nematote?

Šis efektas buvo pastebėtas ir aprašytas R. Addamso, kaip Krioklio efektas (waterfall effect), kadangi buvo pastebėtas žiūrint į krioklį, o po to pažvelgiant kitur.

Viliuosi, jog Jums visiems patiko:)

Parengė Ieva Meškauskaitė


Plačiau apie gydomąją garsų galią

Paukščių čiulbėjimas, automobilių gausmas, šokių muzika…Visa tai yra garsai. Kad ir kur bebūtume, mus nuolatos supa įvairovė pačių paprasčiausių ar netikėčiausių garsų. Netgi sėdėdami tyloje išgirstume kažką traškant, barškant ar krebždant. Bet ar kada pagalvojote, kokią galią mums turi garsai?

P. S. Paprašysiu skaitytojų paspausti „play“ mygtuką pateiktoje video nuorodoje ir beskaitant šį straipsnį pasimėgauti ramia meditacine muzika:

Skirtingi garsai – skirtingas poveikis

Vieni garsai padeda nusiraminti, susikaupti, kiti – suerzina, sukelia stresą ir galvos skausmą. Įvairūs akustiniai koncertai, poezija, lydima muzikos instrumentų skambesio,  ir daugybė švelnių gamtos garsų nuteikia mus pozityviai, nuramina ir padeda pamiršti kasdienius rūpesčius. O štai triukšmas, garsus ūžesys, cypimas – ne tik erzina, bet ir neigiamai veikia mūsų sveikatą. Nors dauguma garsų, kurie mus supa kiekvieną mielą dieną, yra visiškai atsitiktiniai ir  nekontroliuojami, tačiau juos pasitelkus sąmoningai ir suplanuotai, galima ne tik nusiraminti ir patirti teigiamų emocijų, bet ir gydyti. Šiuo metu visame pasaulyje itin populiarios garso terapijos, kuriomis gydomos įvairios ligos.

Garso terapija – kas tai?

Garso terapija –  tai terapinis garso naudojimas siekiant fizinės, psichologinės, dvasinės harmonijos ir sveikatos žmogui(termino paaiškinimas pagal http://www.garsoterapija.lt) Naudojami įvairūs garsai išgaunami balsu, instrumentais, elektroninėmis priemonėmis, taip pat natūralūs gamtos garsai, gyvūnų balsai.

Lietuvoje atliekamų garso terapijų metu pacientai klauso įvairių mantrų, harmonikų giedojimų, klasikinių kūrinių ar meditacinės muzikos, dainuojančių Tibeto dubenų bei Gongo skambesių. Išbandžiusieji šią terapijos rūšį, teigia, jog ji tikrai pašalina nuovargį ir stresą, suteikia energijos, gerina dėmesio sutelkimą ir susikoncentravimą, pašalina nemigą, sureguliuoja kraujospūdį ir netgi pagerina bendravimą su kitais žmonėmis.

Garso terapijos seansas:

Gydymas garsu namuose

Norint gauti bent dalelę jau minėtos naudos, nebūtina užsirašyti į specialius seansus ar terapijos programas. Garsų gydomuoju poveikiu galima mėgautis ir namuose. Tiesiog visada reikia klausytis tos muzikos, kuri suteikia tikrą nuoširdų džiaugsmą, energiją ir išlaisvina dvasią. Žinoma, kiekvienas turi savo muzikinį skonį, tačiau egzistuoja visai žmonijai bendri muzikiniai kūriniai, kurių teigiamas terapinis poveikis įrodytas moksliškai, todėl juos galima dažnai galima išgirsti ne tik specialiųjų procedūrų metu, bet ir visuomeninėse poilsio zonose. Itin popoliarūs yra F. Šuberto Ave Marija, F. Mendelsono Vasaros nakties sapnas, L. van Bethoveno Devintoji simfonija, V. A. Mocarto Stebuklinga fleita, P. Čaikovskio Gulbių ežeras ir daugelis kitų klasikinės muzikos kūrinių. Užtenka šios muzikos klausytis atliekant kasdieninius darbus ir taip paprastai gerinti savo savijautą.

Taigi, garsas neturi jokių ribų. Jis išlieka statiškas, net kai kinta tokie, atrodytų, nepajudinami dariniai kaip kalba, tradicijos ar papročiai. Nesvarbu, ar šviesu, ar tamsu, ar šilta, ar šalta, jis skrodžia kiaurai erdvę, kūną, protą ir sielą. Galbūt todėl, garsai  yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kuri mus veikia nuo pat gimimo, neišvengiamai darydama vienokį ar kitokį poveikį mūsų sąmonei ir savijautai.

Parengė Ieva Meškauskaitė

Plačiau apie tarpkultūrinės komunikacijos svarbą besimokant užsienio kalbą

Tikriausiai visiems puikiai suprantama, kad vienas seniausių komunikacijos būdų tarp žmonių yra šnekamoji kalba. Žmonės bendrauja ta pačia simbolių, sąvokų sistema, kuri  iš esmės yra socialinio-kultūrinio susitarimo dalykas. Kalbiniame bendravime problemos iškyla tuomet, kai klausantysis, nesupranta pašnekovo kalboje vartojamų lingvistinių ženklų ir atvirkščiai. Šių nesusipratimų priežastys dažniausiai yra bendrai suvokiamų sąvokų nebuvimas. Tokios problemos iškyla ne tik tarp skirtingų valstybių gyventojų, bet netgi tarp tos pačios šalies tautiečių. Pavyzdžiui, kaunietis gimęs, augęs ir didžiąją laiko dalį praleidžiantis Kaune, lengvai supras tokį patį kitą kaunietį, kuris vienodai interpretuos pašnekovo vartojamas semantines prasmes. Tačiau jeigu pasigilintumėme į tautinio bendravimo ypatumus, pastebėtumėme, kad, pavyzdžiui, tradicinis aukštaitis taip gerai nesuprastų tradicinio žemaičio dėl kalboje esančių skirtumų. Ką jau bekalbėti apie tai, kokios komunikacinės problemos iškiltų bendraujant rusiakalbiui su  prancūziakalbiu, nors, galbūt, abu yra mokęsi vienas kito kalbų. Vienintelis patikimas būdas gerinti kalbinę komunikaciją tarp  žmonių yra ne tik nuosekliai mokytis  kalbą, bet ir analizuoti visą kontekstą tiesiogiai susijusį su kalba, t.y. kultūrą, kurioje kalba formuojasi.

Gerinti kalbinę komunikaciją, tai ne tik mokėti gramatiką

Dažnas žmogus galvoja, kad neva pakanka išmokti gramatikos taisykles bei sukaupti nemažą žodžių bagažą, ir pastarasis jau gebės palaikyti sklandų pokalbį su kitakalbiais. Dažnas iš mūsų savo asmeniniu patyrimu galime patvirtinti, jog lietuvis mokantis anglų kalbos gramatiką ir  žodžius, tačiau menkai tesigilinęs į jų vartoseną, neretai lieka nesuprastas angliakalbių. Beje, ir pats lietuvis neretai neteisingai suvokia jam teikimą informaciją. Juk yra papildomi, kokybišką komunikaciją lemiantys kultūriniai dalykai kaip kitoniškas etiketo supratimas, humoras, istorinis tautos mentalitetas ir pan. Labai svarbu šiuos esminius dalykus įtraukti į kalbos mokymąsi, kad bendravimas taptų tikrai pilnavertiškas.

Virtualus mokymasis atveria naujas galimybes

Besimokant kalbą virtualioje erdvėje, atsiranda proga ne tik  išmokti dabartinę lingvistinę struktūrą ar gilintis į jos kultūrinį kontekstą. Internetinis mokymasis ir hipertekstas įgalina vienu metu naudotis keliomis kalbos sferomis. Pavyzdžiui, praktikuodami anglų kalbos gramatiką internetinėje svetainėje, tuo pačiu metu galime pasitelkti ir kitus informacijos šaltinius(žiūrėti filmus ar kitą video medžiagą, parsisiųsti ir klausytis angliškų dainų, skaityti elektronines knygas ar netgi gilinti Anglijos istorijos žinias).

Kaip gali vykti virtualusis mokymasis?

Mokymosi proceso pradžia yra labai svarbi, juk ne veltui sakoma, jog jei filmo pirmosios minutės nesudomino, tuomet visą seansą vargiai beiškęsi. Panašiai yra ir su kalbos pradmenimis – geriau nepradėti nuo sudėtingų dalykų, tokių kaip gramatika, bet kalbą pažinti per kažką paprasto ir nuotaikingo. Tam labai tiktų internetiniai kalbų žaidimai. Jų pasirinkimas išties milžiniškas – įvedus į internetinę paieškos sistemą žodžius „game of learning language“ pateikiama gausybė skirtingų variantų. Štai keli geri pavyzdžiai:

http://www.languagegames.org/

http://www.digitaldialects.com

http://www.gamesforlanguage.com/

Žaidimo forma galima išmokti kalbos pagrindus – dažniausiai vartojamus žodžius, pagrindinius veiksmažodžius, prielinksnius ir t. t. Mokymasis vyksta pakankamai greitai ir atsiradus susidomėjimui vėliau galima pradėti nagrinėti sudėtingesnius kalbos aspektus.

Kiekvienas žmogus turi skirtingus informacijos įsisavinimo metodus. Vieni naują medžiagą išmoksta klausydamiesi, kiti žiūrėdami vaizdus, o treti skaitydami… Virtualiame mokymosi procese nesunkiai galima atrasti asmeninius tobulėjimo poreikius atitinkantį variantą. Štai, pasitelkę smagius žaidimus įsisavinome kalbos pagrindus ir nusprendėme pereiti prie gramatikos konspektų. Tačiau kaip tobulinti savo tartį? Negi balsu kartoti kiekvieną užsienio kalba klausomos dainos eilutę? Štai čia itin prasiverčia internetinės telefonijos teikiamos komunikacijos programos, leidžiančios itin patogiai plėsti praktines užsienio kalbos žinias.

Pasitelkus visų mėgstamą „Skype“ programą, kalbą galima tobulinti išties labai įvairiai. Pavyzdžiui, aš studijuoju anglų kalbą, todėl stengiuosi kuo dažniau susirašinėti su Anglijoje gyvenančiu draugu ir šio pokalbi0 metu, ne tik plečiu savo žodyną ir gramatikos žinias, bet ir esu tikras, jog angliakalbis pašnekovas nurodys bei pataisys mano padarytas klaidas. Tokiu interaktyviu būdu labui sparčiai tobulėja mano rašytinės kalbos įgūdžiai. Taipogi, balso skambučio metu, stengiuosi gerinti kalbėjimo įgūdžius, vėlgi sulaukdamas vertingų pastabų iš savo draugo. Esminis tokio mokymosi privalumas yra unikali patirtis, kai kitos kultūrinės terpės žmogus gali duoti neįkainuojamų patarimų apie savo tautos gyvenimo bei pasaulėžiūros ypatumus bei išsamiai paaiškinti kasdieninio gyvenimo ir bendravimo skirtumus, tradicijas ir kitonišką istorijos suvokimą iš skirtingos perspektyvos, nei matau aš.

Iki pastebimo rezultato reikia labai nedaug…

Šiomis dienomis tobulinti tarpkultūrinės komunikacijos bei užsienio kalbos įgūdžius yra visai nesunku. Tereikia turėti prieigą prie interneto, laisvo laiko bei ryžto ir nuoširdaus noro plėsti savo žinias. O  šių atkaklių pastangų rezultatas tėra tik laiko klausimas…

P. S. Pridedu keletą šaunių nuorodų į internetines svetaines, kuriuose galite tobulinti savo užsienio kalbos(-ų) žinias:

http://www.languageguide.org/

http://www.word2word.com/course.html

http://www.bbc.co.uk/languages/

http://www.conversationexchange.com/

http://www.mylanguageexchange.com/Default.asp

Parengė Gediminas Urbonas

Nuosava radijo stotis internete: kur, kaip ir kodėl?

Svajoji dirbti radijo stotyje ir diskutuoti Tau įdomiomis temomis bei dalintis mėgstama muzika su plačia  auditorija, bet vis nerandi tinkamo būdo šią svajonę paversti realybe? Leisk atspėsiu – Tave nuo minėtos  idėjos įgyvendinimo atbaido įrangos kaina bei didžiuliai mokesčiai licenzijai gauti, o „piratavimas“ nė kiek nežavi. Visgi, pasinaudodamas moderniosiomis technologijomis gali išpildyti šį sumanymą – virtualioji erdvė pilna įvairių internetinių tinklalapių, kuriose kiekvienas norintis gali sukurti savo radijo stotį. Juk interneto, priešingai nei įprastinio radijo, neriboja jokie FM ar AM bangų ilgiai – pasiekti galima kiekviename žemės kampelyje esančius klausytojus. Šiose radijo stotyse Tu gali kurti intriguojančias pokalbių laidas,  transliuoti kitų atlikėjų muziką arba netgi reklamuoti savąją. Jei susidomėjai – skaityk toliau…

P. S. Brangūs skaitytojai, pateiktoje video nuorodoje paspauskite „play“ mygtuką – tegul šios trumputės apžvalgos skaitymą pagyvina puiki(ir šiai temai be galo tinkama!) muzika:

Nors yra daugybė  svetainių, kuriose galima įkurti internetines radijo stotis, bet plačiau pristatyti norėčiau tris: Live365, Mercora ir TalkShoe. Šie tinklalapiai siūlo savo vartotojams gana skirtingas saviraiškos galimybes bei jau yra pamėgti radio entuziastų iš viso pasaulio.

Live365 (www.live365.com) suteikia puikią galimybę melomanams, norintiems be perstojo su pasauliu dalintis pačių įvairiausių žanrų muzika. Vartotojas susikūręs stotį, sudaro muzikos kūrinių sąrašą(žinoma, jį bet kada galima keisti,pildyti ar ištrinti) ir štai, turime naują radijo transliuotoją! Tiesa, reikia pridurti, kad šiame puslapyje visos radijo stotys rūšiuojamos pagal grojamos muzikos stilių, t. y. jei savąją paskyrei, tarkim, krikščioniškam rokui, vargiai beįterpsi regio žanro dainų. Nepaisant gana griežtos skirstymo struktūros, šis tinklapis turi itin didelį pranašumą – jame transliuojamų radijo stočių galima klausytis ištisas 24 valandas per parą. Deja, už šį privalumą stoties kūrėjui tenka sumokėti nuo 10 (apie 26 litus) iki 85 (apie 244 litus) dolerių (priklausomai nuo jo pageidaujamų radijo stoties funkcijų) per mėnesį. Nėra pigu, tiesa?

Trumpa reziumė: Šio tinklapio veikimo principas man labai panašus į virtualų ausinuką – į grojaraštį sukrauname mėgstamą muziką ir galime klausytis jos kiaurą parą, kartkartėmis papildydami savo komentarais, įžvalgomis ar kitais pranešimais. Sakysite, kad be šio tinklapio tos muzikos negalėtų išgirsti kiti žmonės? Mano atsakymas į Jūsų pastabą būtų  paprastas – gali, bet jiems patiems reikia įsikelti ją į savąjį ausinuką. Juk sukurta tūkstančiai tinklapių, kuriose melomanai dievinama muzika dalintis gali visiškai nemokamai.

Mercora (www.mercora.com) – tai esamų ir būsimų didžėjų terpė. Šiuo tinklapiu besinaudojantys žmonės  gali net tik dalintis kitų atlikėjų muzika, bet ir kurti savąją, kurią išgirs ne tik jų draugai ir artimieji, bet ir visi, kas tik nepatingės jos klausytis. Be to, šio internetinio puslapio kūrėjai  už suteiktą saviraiškos ir kūrybos galimybę nereikalauja nė cento. Sukurti savo radijo stotį galima visiškai nemokamai. Taigi, Mercora yra puiki vieta dalintis mėgstama ar savo kūrybos muzika, tačiau transliacijos metu pasaulis niekada neišgirs tavo paties balso, t.y. tu negali kalbėti eterio metu(na, nebent iš anksto palikęs garso įrašą su norimu pranešimu savo stoties grojaraštyje, bet tai jau kitas dalykas). Tam, kad išspręstų šią problemą, svetainės tobulinimo komanda sukūrė specialų socialinį tinklą, kuris skirtas Mercora transliuotojams bei klausytojams dalintis mintimis.

Trumpa reziumė: Taigi, šiame tinklapyje naujai užgimę didžėjai gali pristatyti savo kūrinius plačiajai auditorijai ir gana sėkmingai reklamuotis. O vartotojai, neturintys potraukio muzikinei kūrybai, tiesiog gali domėtis ir dalintis mėgstamų atlikėjų muzika. Nors šią internetinę svetainę dar reikėtų tobulinti(tikrai nepakenktų platesnė funkcijų įvairovė), manau, kad ji išties turi didelį potencialą sėkmingai tobulėti ir yra verta dėmesio.

TalkShoe (www.talkshoe.com) svetainė sukurta kaip tik tiems, kurie trokšta paragauti radijo laidų vedėjo duonos. Sukūręs savo vartotojo paskyrą, kiekvienas gali kalbėti, diskutuoti, skleisti naujas idėjas ar keistis mintimis su savo klausytojais. Šiai virtualiai „pokalbių laidai“ tereikia telefono. Tiesa, klausytojai nėra atsitiktiniai – pokalbio vedėjas pats juos prijungia prie diskusijos arba patys norintieji, atradę juos sudominusį pokalbį, pasisiūlo(pasiprašo?) prijungiami. Visgi, TalkShoe svetainėje sukuriamos  radijo stotys tėra tik pokalbių vieta, kadangi jose neleidžiama transliuoti jokios muzikos, o tai jau labai didelis trūkumas. Nors šis tinklapis turi ir malonų privalumą – kuriant savo pokalbių šou, galima užsidirbti pinigų.  Tokios galimybės nei viena iš anksčiau paminėtų svetainių pasiūlyti negali.

Trumpa reziumė: Taigi, tinklapis, kuris savo vartotojams nesiūlo galimybės dalintis mėgiamų atlikėjų kūriniais ar pristatyti savos kūrybos muziką, vargiai gali pretenduoti į geriausių savadarbių radijo stočių gretas. Visgi, jei tenorima  kalbėti ir bendrauti, TalkShoe svetainė išties puiki vieta. Gal už malimą liežuviu dar ir papildomų pajamų prasimanyti pavyks.

Akivaizdu, jog šios internetinių radijo stočių transliuotojos turi tiek savų privalumų, tiek trūkumų. Jos yra pritaikytos labai skirtingų poreikių žmonėms: norintiems dalintis savo mėgstama muzika, norintiems populiarinti savo kurtą muziką, ir tiems, kurie tiesiog nori diskutuoti su kitais žmonėmis. Telieka apmąstyti ir jų teikiamas galimybes kiekvienam įvertinti pagal savo norus bei požiūrio prizmę.

Taigi, jei seniai svajoji būti antrąja Oprah Winfrey ir kalbinti pačius įvairiausius bei įdomiausius  žmones  ar suburti tokias minias žmonių kaip Armin van Buuren savo koncertuose, nedvejok ir veik!

Parengė Ugnė Veličkaitė

Nukrypimas №1: itin skaitmeninės OMOcat iliustracijos

Sveiki, brangūs skaitytojai, beklaidžiojantys po šį kuklų tinklaraštį!

Jau kelias savaites  talpiname čia mūsų  komandos rašytojų sukurtus straipsnius, praėjusius mano vykdomą face-control. Visgi, man, užimančiai ne pačias įdomiausias redaktorės pareigas, taipogi norisi palikti nors menkutį skaitmeninį pėdsaką viešojoje MP4 ir komunikacijos erdvėje. Kadangi mūsų tinklaraštis dedikuotas vaizdo, garso, technologijų bei komunikacinei sintezei, nusprendžiau užveisti kategoriją, sukoncentruotą būtent į pirmuosius du veiksnius.

Kaip, mielieji, jau supratote, ši skiltis skirta akių, ausų ir galbūt kitų juslių(na, ekraną visada galima pačiupinėti…) atgaivai. Malonūs garsiniai/vizualiniai dirgikliai, į kuriuos bus galima paganyti akeles, kai šios nuvargs nuo straipsnių skaitymo ir prašviesinti galvelei, kai toji perdegs nuo minėtų straipsnių analizavimo.

Šioje mini-skiltyje nekritikuosime, nereflektuosime, neieškosime gilios metafizinės ir transcendentinės būties esmės(nebent ji per klaida įsiveltų – tokiu atveju redakcija už straipsnio turinį neatsako), o tiesiog dalinsimės ir mėgausimės.

Pirmajame įraše norėčiau pristatyti iliustratorės iš saulėtosios Kalifornijos, internetinėje erdvėje save personalizuojančios kaip mielą skaitmeninį kačiuką OMOcat, modernia, futuristine ir maloniai akinančia skaitmenine kūryba.

Patogiai įsitaisykite, atsiloškite ir grožėkitės!

Daugiau iliustracijų: http://omocat.tumblr.com/

Parengė Kotryna Jonaitytė

Plačiau apie televizijos poveikį žmogaus sąmonei

Televizijos žiūrėjimas yra populiari laisvalaikio praleidimo ar informacijos gavimo priemonė jau ne vieną dešimtmetį. Net ir dabar, ypač išpopuliarėjus internetui, ji vis dar užima nemažą dalį žmonių gyvenimuose. Tačiau šis, atrodytų, nekaltas užsiėmimas turi savų minusų ir pavojų. Posakis, jog televizija „pūdo“ žmogaus smegenis, turi nemažai rimtais psichologiniais tyrimais pagrįstų įrodymų.

Žala kritiniam mąstymui

Herberto Krugmano atliktas tyrimas atskleidė, jog televizijos žiūrėjimo metu susilpnėja kairiosios smegenų pusės veikla, o pažintinių funkcijų veiklą perima dešinioji pusė. Tačiau dešinioji pusė, kuri yra atsakinga už fantaziją, emocijas ir neracionalią veiklą, nesugeba kritiškai vertinti gaunamos informacijos.

Skirtingai nuo kairiosios pusės, dešinioji smegenų pusė neanalizuoja ir neorganizuoja gaunamos informacijos. Ji informaciją apdoroja abstrakčiai, todėl žmogus, žiūrėdamas televiziją, į matomus vaizdus labiau linkęs reaguoti emociškai nei racionaliai ir apgalvotai. Taigi, žiūrėjimo metu suvokiama informacija retai būna tiksli ir vertinga žinių įgijimo prasme.

Šias išvadas puikiai iliustravo Jacob Jacoby tyrimas, kurio metu 2.700 žmonių buvo rodytos reklamos ir nesudėtingi video klipai. Net 90 procentų tiriamųjų klaidingai suprato tai, ką prieš kelias minutes matė televizijos ekrane. Nors nėra tiksliai žinoma, kokios priežastys sukelia tokį kairiosios smegenų pusės atsisakymą tinkamai veikti žiūrint televiziją, tačiau manoma, jog ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėtų neigiamų pasekmių kritiniam bei racionaliam aplinkos suvokimui.

Smegenų veiklos sumažėjimas

 Dažnas žmogus žiūrėdamas televizorių užmiega ne tik dėl nuobodulio ar nuovargio. Tam gali būti ir rimtesnė bei kiek pavojingesnė priežastis. Septinto dešimtmečio pabaigoje ir aštunto pradžioje buvo atlikti penki eksperimentai, tiriantys televizijos poveikį žiūrovo smegenims. Keturi iš jų atskleidė, jog monitorių ar televizorių skleidžiama ryški mirganti šviesa paveikia smegenis panašiai kaip transas ar meditacija. Net jei labai atidžiai sekamas filmo siužetas, neurologiniu požiūriu smegenų veikla nedaug skiriasi nuo miegojimo ar gilaus atsipalaidavimo. Per labai trumpą televizoriaus žiūrėjimo laiką smegenyse žymiai sumažėja alfa bangų aktyvumas. Tai ne tik migdo, tačiau ir lemia pernelyg aukštą gaunamos informacijos sugėrimo lygį, bei negebėjimą jos filtruoti. Be filtruojančio barjero informacija patenka tiesiai į pasąmonę, kur, mums nesuvokiant, veikia jau egzistuojančią informaciją ar žinias. Nesunku suprasti, jog tai labai naudinga reklamų kūrėjams ar suinteresuotiems skleisti slaptas pasąmonines žinutes.

Deja, nors ir naudojant tokias modernias priemones kaip elektroencefalografija, kuri plačiai taikoma bandant atsakyti į klausimą kaip reklamas padaryti paveikesnėmis, naujesnių viešai skelbiamų tyrimų apie televizijos poveikį smegenų bangų aktyvumui nėra. Todėl nėra tiksliai žinoma kokį poveikį smegenims turi naujieji LCD monitoriai, tačiau dėl mažesnio šviesos mirgėjimo, pastarieji turėtų sumažinti ar net panaikinti šį poveikį.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo pavojus

Televizija neabejotinai silpniau ar smarkiau veikia kiekvieną, bet atrodo, kad greičiausiai ir rimčiausiai paveikiami yra jauniausieji žiūrovai. Dėl pernelyg ilgo televizijos žiūrėjimo vaikai ateityje gali turėti problemų susikaupiant, atliekant nuobodžias užduotis ar tvardant emocijas. 2007 metais buvo paskelbti išsamaus tyrimo rezultatai apie ryšį tarp televizijos ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimo, kylančio vaikams. Naujosios Zelandijos Dunedino mieste buvo ištirta 1.037 vaikų, kurių amžius svyravo nuo 5 iki 11 metų. Vaikai, žiūrėję televiziją daugiau nei 2 valandas per parą, rodė didesnį nei vidutinį polinkį į dėmesio ir aktyvumo sutrikimus. Ypač ryškūs simptomai pasireiškė tiriamiesiems, televiziją žiūrėjusiems daugiau nei 3 valandas per parą.

Minėto tyrimo rezultatus dar kartą patvirtino 2004 metais Sietlo vaikų ligoninėje ir regioniniame medicinos centre atlikti tyrimai. Jų metu taip pat buvo gauti panašūs rezultatai. Nustatyta, jog 1-3 metų amžiaus vaikai, praleisdavę daug laiko prie televizoriaus, yra dešimčia procentu labiau linkę rodyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus sulaukę 7 metų. Manoma, kad toks televizijos poveikis kyla dėl šiuolaikinės filmų ir klipų redagavimo manieros. Palyginti su senesniais filmais, scenų kaita yra daug dažnesnė ir greitesnė, siužetai vystomi daug intensyviau. Taip pat televizija atitraukia vaikus nuo skaitymo, piešimo ir panašios veiklos, kuri turėtų ugdyti kantrybę bei gebėjimą susikaupti.

Nepaisant televizijos teikiamų pramogų bei naudos, reikia atsižvelgti ir į galimą žalą, kuri gali kelti itin rimtus pavojus žmogaus protui ir sveikatai. Ypatingai svarbu šį rizikos faktorių įvertinti prieš leidžiant mažiesiems patogiai įsitaisyti priešais žydrąjį ekraną.

Parengė Tomas Asminavičius